Pašalinkime palmių ir sojų aliejus iš biodegalų

Europos parama biodegalų gamybai iš žaliavų su didele žemės naudojimo keitimo rizika, siekiant dekarbonizuoti transporto sektorių, sukelia daugiau šiltnamio efektą sukeliančių išmetimų nei pats iškastinis kuras. Tiesa, ES parlamentas pasiūlė nedelsiant pašalinti sojų ir palmių aliejus iš biodegalų. Europos komisijai ir tarybai tai yra istorinis šansas pasinaudoti tokia galimybe ir užtvirtinti, kad ES atsinaujinančios energetikos politika darytų tai ką ir turėtų: sumažintų ŠESD išmetimus ir apsaugotų planetą.

Jungtinių Tautų sekretorius Antonio Guterres COP27 atidarymo kalboje perspėjo, kad pasaulis yra greitkelyje į klimato pragarą, tad tikrai švari energetika transporte yra akivaizdus stabdžio spaudimas.

Dabartinės trišalės derybos dėl ES atsinaujinančių išteklių direktyvos suteikia galimybę užtikrinti, kad “Fit for 55” paketas pasieks ES 2030 metų tikslus susijusius su klimato kaita, apsaugos biologinę įvairovę ir skatins vietinių piliečių teises – tuo pačiu naudojant švarią ir naują energiją Europoje, Brazilijoje bei Indonezijoje.

Didėjanti žemės paklausa sojos ir palmių aliejaus gamybai veda prie žemės konfliktų tarp vietinių gyventojų ir kitų vietinių bendruomenių, kurių tradicinės žemės yra užimamos besiplečiančių plantacijų. Šie konfliktai užkerta kelią tvariam atogrąžų miškų naudojimui ir veda prie smurto prieš aplinkos ir žmonių teisių gynėjus bei vietos gyventojų pajamų naikinimo.

Didesnė sojų ir palmių aliejaus paklausa biodegalams neigiamai paveikia pasaulines maistinių aliejų rinkas, didindama trūkumą ir kainas. Tai išryškėja situacijose tokiose kaip rusijos karas prieš Ukrainą, kuris ženkliai prisideda prie pasaulinės maisto krizės. Žemės ūkio paskirties žemė turėtų būti naudojama maisto gamybai, o ne variklių kurui, kuomet pasaulyje siaučia maisto trūkumas.

Šios problemos negali būti išspręstos su sertifikavimo schemomis, o tik atsisakant sojų ir palmių aliejų pagrindu pagamintų biodegalų. Sertifikavimo schemos geriausiu atveju pasieks, kad sertifikuotas aliejus, atitinkantis kažkokius kriterijus, bus parduodamas brangiai, tačiau visą likusią paklausą patenkins nesertifikuoti aliejai. Tik bendra sojų ir palmių aliejų paklausa lemia poveikį atogrąžų miškams ir jo gyventojams.

Dėl šios priežasties, labai svarbu, kad sojų ir palmių aliejų būtų atsisakoma tuo pačiu metu. Jeigu būtų atsisakoma tik palmių aliejaus (ir pašarinio palmių aliejus – PFAD), jį nemaža dalimi pakeistų sojų aliejus, taip perkeldamas miškų naikinimą į Amazonės atogrąžų miškus.

Europos Sąjunga apibrėžia augalus kaip turinčius didelę netiesioginės žemės naudojimo keitimo riziką (ILUC – indirect land use change), jeigu daugiau nei 10 % tiems augalams naudojamos žemės plėtros vyksta anglimi turtingose vietovėse (pvz., atogrąžų miškuose ar pelkėse). Šiuo metu į šią klasifikaciją patenka tik palmių aliejus. Europos parlamentas pasiūlė sumažinti kartelę iki 7,9 %. Tai reikštų, kad soja taip pat būtų priskirta prie aukštos rizikos ILUC augalų ir jos būtų atsisakoma. Taip pat yra siūloma pakeitimus pritaikyti nuo direktyvos įsigaliojimo datos 2023 liepą. Kartu šie pasiūlymai leistų atsisakyti šių augalų naudojimo biodegaluose ir sumažintų ES prisidėjimą prie miškų naikinimo ir klimato kaitos.

VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia energetikos ministeriją palaikyti šias iniciatyvas skubiai pašalinti tiek palmių tiek sojų aliejus iš tinkamų žaliavų biodegalams, kaip siūlo Europos parlamentas.