Grupė mokslininkų iš Didžiosios Britanijos East Anglia Universiteto savo straipsnyje “Hotspots in the Grid: Avian sensitivity and vulnerability to collision risk from energy infrastructure interactions In Europe and North Africa” pademonstravo kaip GPS sekimo duomenys gali būti panaudoti identifikuojant kur yra didžiausios rizikos vystant atsinaujinančios energetikos projektus dėl galimo susidūrimo su paukščiais.
Perėjimas prie klimatui neutralios energetikos yra būtinas stabdant klimato kaitą. Lietuvoje vėjo energetika yra vystoma sparčiai ir jau dabar suplanuotos vėjo jėgainės viršija 2025 m. valstybės tikslus. Dėl rusijos sukeltas karo Ukrainoje ir būtinybės didinti elektros energijos gamybą Lietuvoje, vėjo energetika bus dar sparčiau vystoma. Tam taip pat bus reikalingos didžiulės investicijos į aukštos įtampos perdavimo tinklus.
Vėjo parkai ir perdavimo tinklai gali turėti reikšmingą poveikį paukščiams (apie juos plačiau galima paskaityti čia ir čia). Tai gali sukelti iššūkius gamtos išsaugojimui ir tai kaip mes keičiame kraštovaizdį siekdami užsibrėžtų klimato ir biologinės įvairovės tikslų. Rizikų suvaldymui būtina turėti įrankius, tam kad jos būtų suvaldytos naujų vėjo jėgainių ir perdavimo tinklų statyboje. Studijoje dalyvavo net 51 tyrėjas iš 15 šalių (tarp jų ir 2 lietuviai: Mindaugas Dagys ir Ramūnas Žydelis).
Pasirinkti pavojingi aukščiai leido identifikuoti vietas kur pažymėti paukščiai gali susidurti su didesnėmis rizikomis dėl vėjo jėgainių ar elektros perdavimo tinklų. Išvystyti žemėlapiai atskleidžia tas vietas, kurios didele dalimi yra pagrindiniai paukščių migracijos keliai – šalia pakrančių ar poravimosi vietovių.
Sudedant paukščių migracijos žemėlapį karsu su vėjo jėgainių ir elektros perdavimo tiklų žemėlapiu leidžia pamatyti, kur kyla rizika žymėtiems paukščiams, tarp kurių yra pavojingame aukštyje Lietuvoje skraidantys paukščiai tokie kaip Didysis apuokas ir Baltasis gandras.
Gauti rezultatai atskleidžia vietas, kur naujų vėjo jėgainių ir elektros perdavimo tinklų vystymas turėtų būti minimizuojamas, siekiant išvengti pačių jautriausių vietovių. Jeigu vystymas tokiose vietovėse, tuomet turėtų būti naudojamos prevencinės priemonės sumažinti riziką. Saugus vėjo energetikos vystymas yra įmanomas, nes 2019 m. studija pateikia daugybę vietovių, kurių daugiau nei pakanka siekiant užtikrinti Europos perėjimą į klimato neutralumą iki 2050 m.
Atkreipiamas dėmesys, kad sumažinti rizikas paukščiams galima ryškiai žymint elektros perdavimo linijas (plačiau čia) ir kažkuriam periodui sustabdant vėjo jėgaines (plačiau čia).