Kas mėnesį Lietuvoje vykdomi šilumos tiekėjų aukcionai Baltpool prekybos sistemoje. Gegužės mėnesį didžiuosiuose šalies miestuose bus tiekiami tokie šilumos kiekiai iš atliekų deginimo jėgainių:
Kauno ir Klaipėdos kogeneracinės jėgainės, kurios degina atliekas, per gegužės mėnesį prognozuojama, kad galimai į orą išleis maždaug 40 000 MWh. Perskaičiuojant šį skaičių per aukciono metu nustatytas šilumos kainas, tai susidarytų, kad bus iššvaistyta beveik 90 mln. Eurų. Tuo pačiu, pagaminti kiekvienam šilumos vatui yra sunaudojamos atliekos, kurių nemaža dalis galėtų būti perdirbta.
Kauno ir Klaipėdos kogeneracinės jėgainės yra didžiausi šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltiniai atitinkamai Kaune ir Klaipėdoje. 2020 m. UAB “Kauno kogeneracinė jėgainė” išmetė 86 628 tonų CO2, o UAB “Gren Klaipėda” (tuo metu UAB “Fortum Klaipėda”) – 146 184 tonų CO2. Be jokios abejonės, 2022 m. šios abi atliekas deginančios jėgainės išskirs kelias dešimtis tonų CO2.
Gaunasi tokia situacija, kad atliekos deginamos, šiluma švaistoma, o klimato atšilimą skatinančios dujos yra išskiriamos. Tuo pačiu egzistuoja rizikos dėl atliekų deginimo metu susidarančių ftalatų ir dioksinų (plačiau apie tyrimą šalia Kauno kogeneracinės jėgainės). Be bereikalingos žalos klimatui ir aplinkai, dar kyla klausimas kas turi padengti iššvaistytus šilumos kiekius ir deginimo metu išsiskyrusio iškastinio CO2 mokestį? Ar tai atliekų turėtojai per atliekų deginimo mokesčius ar tai šilumos vartotojai per aukštesnes atliekų deginimo jėgaines kainas aukcione ar tai pačios jėgainės?
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia atsakingas institucijas apsvastyti kodėl deginant atliekas yra švaistoma šiluma, naikinami ištekliai ir daromas neigiamas poveikis klimatui bei galima aplink gyvenantiems žmonėms.