2023 m. 81 proc. naujų atsinaujinančiosios energijos išteklių buvo pigesni už iškastinio kuro alternatyvas, todėl šalys gali įtikinamai pagrįsti verslo ir investicijų poreikį iki 2030 m. patrigubinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekį.
2023 m. pasaulinė vidutinė svertinė išlyginamoji elektros energijos kaina (LCOE), gaunama iš naujai pradėtos naudoti komunalinės saulės fotovoltinės (PV), sausumos vėjo energijos, jūros vėjo energijos ir hidroenergijos, sumažėjo. Pernai lyginant su 2022 m. labiausiai (12 proc.) sumažėjo pramoninio dydžio saulės energetikos projektų sąnaudos. Naujai pradėtų eksploatuoti sausumos vėjo energijos projektų pasaulinis svertinis vidutinis LCOE per metus sumažėjo 3 %, o jūros vėjo energijos naujų projektų elektros energijos sąnaudos, palyginti su 2022 m., sumažėjo 7 %. Baterijų kaupimo projektų sąnaudos nuo 2010 m. iki 2023 m. sumažėjo 89 %.
Elektros energijos gamyba naudojant atsinaujinančios energijos technologijas tampa vis konkurencingesnė, nepaisant to, kad iškastinio kuro kainos vėl priartėjo prie vidutinių daugiamečių kainų. Labiausiai sumažėjo saulės energijos gamyba; 2023 m. saulės energijos LCOE buvo 56 % mažesnė už iškastiniu kuru kūrenamų alternatyvų svertinį vidurkį, nors 2010 m. ji buvo 414 % brangesnė. Taip pat 2023 m. naujų sausumos vėjo energijos projektų vidutinė svertinė LCOE buvo 67 proc. mažesnė už vidutinę svertinę iškastiniu kuru kūrenamų alternatyvų kainą, o 2010 m. ji buvo 23 proc. didesnė už vidutinę svertinę iškastiniu kuru kūrenamų alternatyvų kainą. Apskaičiuota, kad nuo 2000 m. atsiradę nauji atsinaujinančios energijos pajėgumai 2023 m. elektros energijos sektoriaus kuro sąnaudas sumažino mažiausiai 409 mlrd. dolerių, o tai rodo, kokią naudą atsinaujinančioji energija gali suteikti energetinio saugumo požiūriu.
Atsinaujinančiosios energijos gamyba tapo numatytuoju pigiausios naujos energijos gamybos šaltiniu. 2023 m. padaryta pažanga yra svarbus žingsnis pereinant prie sistemos, grindžiamos energijos vartojimo efektyvumu ir atsinaujinančių išteklių technologijomis.
Iš 2023 m. pridėtų rekordinių 473 gigavatų (GW), 81 proc. arba 382 GW naujai pradėtų vykdyti komercinio masto atsinaujinančiųjų energijos išteklių projektų sąnaudos buvo mažesnės nei jų iškastiniu kuru kūrenamų alternatyvų. Naujojoje IRENA ataskaitoje (čia) nurodoma, kad po dešimtmečius mažėjančių sąnaudų ir tobulėjančių technologijų, ypač saulės ir vėjo energijos, socialinė, ekonominė ir aplinkosauginė atsinaujinančių išteklių energijos diegimo nauda dabar yra unikaliai įtikinama.
Vos per vienerius metus įspūdingiausiai mažėjo saulės elektrinių kainos – iki maždaug 4 JAV centų už kilovatvalandę, todėl 2023 m. saulės energijos sąnaudos pasaulyje buvo 56 proc. mažesnės nei iškastinio kuro ir branduolinės energijos. Apskritai nuo 2000 m. pasaulyje įdiegta atsinaujinančioji energija sutaupė iki 409 milijardų JAV dolerių kuro sąnaudų energetikos sektoriuje.
Norint ptrigubinti atsinaujinančios energijos gamybą, iki 2030 m. pasaulio atsinaujinančių išteklių energijos pajėgumai turi pasiekti 11,2 TW, o iki 2030 m. vidutiniškai kasmet turi būti sukuriama po 1044 GW naujų pajėgumų. Remiantis IRENA parengta Pasaulio energetikos pereinamojo laikotarpio apžvalga, 8,5 TW būtų gaunama vien iš saulės ir sausumos vėjo elektrinių.
Svarbu, kad kartu su patrigubinimo tikslu turi būti įdiegtos pagrindinės perėjimo prie naujos energetikos sistemos priemonės, pavyzdžiui, energijos kaupimas. Nuo 2010 m. iki 2023 m. saugyklų projektų sąnaudos sumažėjo 89 proc., o tai palengvina didelės dalies saulės ir vėjo energijos pajėgumų integravimą, nes padeda spręsti tinklo infrastruktūros problemas.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Energetikos ministeriją ir LR Seimą užtikrinti, kad bendruomenės aplink saulės elektrines gautų adekvačias naudas, ne mažesnes nei Vokietijoje – 2 EUR/MWh ir nekomamą elektros energiją ar apie 15 000 Eur per metus nuo kiekvienos vėjo jėgainės.