Didelis lūžis Lietuvoje yra nuo 2024 m. sausio 1 d. privalomas pradėti atskiras maisto ir virtuvės atliekų (MVA) surinkimas visoje Lietuvoje. Savivaldybės vėluodamos šiais metais viena po kitos pradėjo teikti tokias paslaugas. Pavyzdžiui iš trijų didžiausių Lietuvos miestų, Kaunas tą pradėjo daryti tik nuo rugsėjo 1 d. ir net neduodami jokių surinkimo įrankiu, o tai reikšmingai neigiamai veikia atliekų surinkimo efektyvumą.
Jau dabar yra pirmieji rezultatai. Pavyzdžiui, Vilniuje per pirmus 8 mėnesius buvo surinkta `1469 tonų MVA (arba mažiau nei 2,5 kg/gyv.), tuo metu Klaipėdos mieste ir Neringos savivaldybėje per kelis mėnesius buvo surinkta 189 MVA (arba apie 1 kg/gyv). Tokie rezultatai yra itin prasti ir gyventojai kol kas nebuvo sudominti rūšiuoti.
Tokia pati situacija prieš metus (pradedant 2023 m. sausiu) buvo Slovakijoje, kur jie pradėjo atskirą MVA surinkimą. Slovakijos sostinėje – Bratislavoje, darbas prasidėjo metus prieš pradedant patį surinkimą su aktyvia komunikacija su gyventojais.
Visa Bratislava buvo suskirstyta į 16 dalių (vidutiniškai kiek mažiau nei 30k gyv.) ir ten pasibelsta į kiekvienus namus suteikiant informaciją apie MVA surinkimą ir konteinerius su 150 kompostuojamų maišų. Taip pat veikė informacijos ir konteinerių dalinimo centrai kiekvienoje seniūnijoje.
2023 m. rezultatai:
Mišrių komunalinių atliekų – 209 kg/gyv. (-6% lyginant su 2022);
Maisto ir virtuvės atliekų – 14 kg/gyv.;
Užterštumas – 2,5 % (pagrinde nekompostuojamas plastikas).
Vienas iš esminių sėkmės elementų yra tai, kad maisto ir virtuvės atliekų tvarkymas buvo įtraukiamas į fiksuotą tarifą ir gyventojams papildomai nekainuoja nuo to, kad jie daugiau išmeta maisto ir virtuvės atliekų. Mažą užterštumą lėmė tai, kad konteineriai su dideliu priemaišų kiekiu nebuvo išvežami. Esant pakartotiniams atvejams – išvežami kaip mišrių komunalinių atliekų.
Slovakija sėkmės recentus nusižiūrėjo nuo Italijos, kur dar 1997 m. buvo leidžiama taikyti nuolaidas/perkelti kaštus ant kitų srautų maisto ir virtuvės atliekų surinkimui bei tvarkymui ir kompostavimui namuose. Dėl to Šiaurės Italijoje buvo pasiekti įspūdingi rezultatai (pvz., 73-76 % atskiro surinkimo). O dalyje smulkesnių miestų rezultatai dar įspūdingesni:
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Aplinkos ministeriją imtis reikalingų pokyčių, kad maisto ir virtuvės atliekų tvarkymo tarifas būtų įtrauktas į pastoviuosius kaštus, o savivaldybes (kartu su regioniniais atliekų tvarkymo centrais) geriau komunikuoti su gyventojais, suformuoti komandas, kurios pasibelstų į kiekvienas duris.