Nauja analizė (plačiau čia) rodo, kad iki 2050 m. ant stogų įrengtos saulės elektrinės galėtų pagaminti apie 40 % Europos elektros energijos. Ši analizė suteikia viešai prieinamą, išsamų pagrindą tikslesniam ir tikslingesniam energetikos planavimui.
Tyrimo duomenimis, ant 271 milijonų ES pastatų stogų būtų galima įrengti apie 2,3 teravatų galios (TWp) saulės elektrinių, kurios, naudojant dabartines PV technologijas, per metus pagamintų maždaug 2 750 teravatvalandžių (TWh) elektros energijos. Tai užtikrintų 40 % elektros energijos, reikalingos ateities nulinės emisijos scenarijuose, o tai pabrėžia, kaip stogų saulės moduliai galėtų atlikti lemiamą vaidmenį siekiant tiek artimiausių, tiek ilgalaikių ES klimato ir energetikos tikslų.
Šiame darbe pirmą kartą pateikiami atskirų pastatų stogų saulės elektrinių pajėgumų įvertinimai ES mastu, pasinaudojant atnaujintu visos ES pastatų fondo modeliu (plačiau čia) ir nacionaliniais administraciniais duomenimis. Taip pat atsižvelgiama į naujausius fotoelektros technologijos patobulinimus, dėl kurių energijos konversijos efektyvumas išaugo nuo 18 % 2018 m. iki 22 % 2025 m., bei į didesnį galios tankį, kurį galima pasiekti ant plokščių stogų, būdingų dideliems komerciniams pastatams.
Tyrime nustatyta, kad bendras ES stogų saulės elektrinių potencialas siekia maždaug 2,3 TWp, kuris suskirstytas taip:
- Gyvenamieji pastatai: ~1 800 GWp
- Negyvenamieji pastatai: ~500 GWp
Jei šis potencialas būtų visiškai išnaudotas, per metus būtų galima pagaminti apie 2 750 TWh elektros energijos, o tai sudarytų apie 40 % elektros energijos poreikio 100 % atsinaujinančios energijos ES energetikos sistemoje iki 2050 m.
Iki 2030 m. daugiau nei pusę ES numatyto 700 GW saulės energijos gamybos pajėgumų tikslo būtų galima pasiekti naudojant ne gyvenamųjų pastatų stogus. Didelės pastatų, kurių stogo plotas viršija 2 000 m², stogai galėtų potencialiai talpinti apie 355 GW. Keliose valstybėse narėse (Kipre, Suomijoje ir Danijoje) ne gyvenamųjų pastatų stogai galėtų patenkinti 95 % ar daugiau nacionalinių saulės energijos tikslų, nustatytų 2024 m. atnaujintuose 2021–2030 m. nacionaliniuose energetikos ir klimato planuose (NECP), o visiškai išnaudojus stogų saulės energijos potencialą, būtų viršytas saulės energijos pajėgumas, reikalingas 2050 m. klimato neutralumo scenarijams.
Iki šiol tik apie 10 % Europos pastatų stogų yra įrengtos saulės modulių sistemos. Vis dėlto stogų sistemos jau sudaro didžiąją dalį ES saulės energijos pajėgumų – 2024 m. jos sudarys apie 61 % iš bendros 339 GWp įrengtos saulės baterijų galios.
Kadangi tikimasi, kad didžioji dalis dabartinio pastatų fondo bus naudojama iki 2050 m., stogų saulės modulių sistemų integravimas į renovaciją suteikia puikią galimybę sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius bei energijos sąskaitas ir remti elektrifikaciją naudojant šilumos siurblius ir elektromobilių įkrovimo įrenginius. Direktyvoje dėl pastatų energinio naudingumo numatytas saulės energijos reikalavimas paspartins saulės energijos įrenginių diegimą naujuose ir renovuojamuose gyvenamuosiuose bei negyvenamuosiuose pastatuose.
Lietuvoje pagal modeliavimą galimi kiekiai:
2030 m. – 1200 Wp/gyventojui arba 3,36 GWp visoje Lietuvoje
2050 m. – 6800 Wp/gyventojui arba 19 GWp visoje Lietuvoje (skaičiuojant, kad gyventojų skaičius nepasikeis)
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia nesvajoti apie technologijas kurių nėra (tokių kaip moduliniai atominiai reaktoriai), o imtis technologijų, kurios yra (saulės ir vėjo) ir kartu su kaupimo įrenginiais gali aprūpinti Lietuvą 100 % elektra iš atsinaujinančių išteklių.