2010 m. Jungtinių Tautų generalinė asamblėja priėmė rezoliuciją 64/292 (nuoroda čia), kurioje pripažino žmogaus teise į vandenį ir kanalizaciją bei pradėjo laikyti švarų geriamą vandenį ir kanalizaciją kaip būtinybę visų žmogaus teisių realizavimui. Ši rezoliucija kviečia visas valstybes ir tarptautines organizacijas suteikti finansines priemones, gebėjimų stiprinimą ir technologijų perdavimą, kad šalys, ypatingai besivystančios, galėtų visiems užtikrinti saugų, švarų, prieinamą ir įperkamą geriamąjį vandenį ir kanalizaciją.
Tai paskatino Europos piliečių iniciatyvą Right2water, kuri 2012 m. užsibrėžė įtraukti “žmogaus teisių vandeniui ir kanalizacijai įgyvendinimą” į Europos politinę darbotvarkę. Ši iniciatyva sugebėjo surinkti 1.6 mln. parašų ir paskatinti Europos Komisiją imtis veiksmų. Tuomet 2018 m. buvo pradėta tobulinti Geriamojo vandens direktyva, kurios pakeitimai priimti 2020 m. pabaigoje ir įsigaliojo 2021 m. sausį.
Geriamojo vandens direktyva (nuoroda čia) reikalauja užtikrinti žmonių vartojimui skirto vandens kokybę. Jos tikslas apsaugoti žmonių sveikatą nuo galima neigiamo užterštumo poveikio, užtikrinant, kad vanduo sveikas ir švarus. Geriamojo vandens direktyva taikoma:
- visos paskirstymo sistemoms aptarnaujančioms daugiau nei 50 žmonių arba tiekiančioms daugiau nei 10 kubinių metrų per dieną, arba visiems juridiniams asmenims kurių ekonominėje veikloje veikloje vandens tiekimas yra viena iš sudedamųjų dalių;
- geriamajam vandeniui iš didelių talpų;
- geriamajam vandeniui iš buteliukų;
- vandeniui naudojamam maisto apdorojimo pramonėje, nebent kompetentinga vietos institucija yra patenkinta, kad naudojamo vandens kokybė nepaveikia galutinio maisto produkto sveikumo ir švarumo.
Naujieji geriamojo vandens direktyvos pakeitimai sumažina maksimalius limitus kai kuriems teršalams tokiems kaip švinas ir pavojingos bakterijos. Taip pat siekiama sumažinti vienkartinio plastiko naudojimą per vandens iš krano naudojimą. Tai galėtų būti pasiekiama viešuose pastatuose leidžiant nemokamai gauti vandens arba už nedidelį paslaugos mokestį viešojo maitinimo įstaigose.
Žmonių teisės gauti vandens ir geriamojo vandens direktyvos pritaikymas visų pirma turėtų prasidėti visose valstybinėse įstaigose suteikiant galimybę nemokamai gauti vandens (pvz. įrengiant vandens fontanus) ir pilnai atsisakant vienkartinio plastiko vandens buteliukų ir indelių. Tuo pačiu pavyzdžiu turėtų pasekti ir visos Lietuvos savivaldybės ir jų valdomos institucijos bei savivaldybėse vykstantys viešieji renginiai. Tokiuose renginiuose taip pat būtų privaloma užtikrinti galimybę nemokamai gauti vandens.
Atitinkamai ateityje galėtų atsirasti įstatymas arba esamo įsakymo pataisa (pvz. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakyme dėl maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo tvarkos aprašo), kuri nurodytų, kad viešojo maitinimo įstaigos, įskaitant viešojo maitinimo įstaigas, vykdančias sezoninę, trumpalaikę renginių metu ar kaimo turizmo sodybose veiklas, lankytojams (pirkėjams) turi suteikti galimybę nemokamai gauti vandens (pvz. iki vieno litro) ir lankytojams (ne pirkėjams) už nedidelę sumą parduoti vandenį arba suteikti galimybę jo įsipilti.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia valstybines ir savivaldybės įstaigas rodyti pavyzdį ir suteikti galimybę visiems nemokamai gauti geriamojo vandens bei visiškai atsisakyti vienkartinio plastiko.