Šiaurės šalių ministrų tarybos ataskaita apie namų ūkių vartojimą (nuoroda čia) parodo kiekvienos iš Šiaurės šalių vartojimą ir pateikia rekomendacijas kaip pasiekti tvaresnį ir klimatui draugiškesnį gyvenimo būdą.
Namų ūkių vartojimas Šiaurės šalyse sudaro apie 60 % viso tų šalių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų. Šioje ataskaitoje analizuojamos keturios sritys: apgyvendinimo, transporto, maisto ir vartotojų prekių. Apgyvendinimas sudaro apie 20-30 % namų ūkio poveikio klimatui. Tendencija tokia, kad šiauriau esančios šalys sunaudoja daugiau energijos šilumai, tačiau su elektra svyravimas ženkliai didesnis.
Skandinavija, lyginant su ES vidurkiu išsiskiria aukštu atsinaujinančios energetikos lygiu tiek elektroje tiek šildyme.
Šiaurės šalys – vienas iš pačių turtingiausių regionų pasaulyje ir tai gerai parodo dideli susidarančių atliekų kiekiai. Dar visai neseniai šios šalys labai stipriai rėmėsi atliekų deginimu kaip pagrindiniu atliekų tvarkymo būdu, bet dabar suprasdamos to žalą aplinkai – keičiasi, skatina perdirbimą ir mažina deginamų atliekų kiekius.
Transportas yra labiausiai prie klimato kaitos prisidedanti sritis sudaranti maždaug 30-40 % Šiaurės šalių namų ūkių klimato pėdsako. Lyginant įvairius keliavimo būdus, oro transportas išsiskiria su didžiausiais išmetimais. Tyrėjai nustatė, kad tą reikšmingai būtų galima pakeisti sumažinant trumpųjų skrydžių kiekį, nes didelė dauguma gyventojų, esant galimybei, pasirinktų alternatyvų keliavimo būdą. Kitas puikus būdas sumažinti asmeninį pėdsaką tai pereiti nuo iškastiniu kuru varomo transporto į varomą elektrą. Norvegija yra Šiaurės šalių lyderė, kurioje dar 2019 m. apie 10 % automobilių buvo varomi elektra. Toliau seka Islandija su 4 %, o likusiose šalyse elektromobiliai sudaro mažiau nei 1 %.
Maisto srityje, raudonos mėsos gavyba turi didžiausią poveikį klimato sektoriuje. Remiantis ataskaita, danai suvalgo daugiausiai jautienos – vidutiniškai 24 kg gyventojui per metus, po to seka švedai su 23 kg ir suomiai su 19 kg. Apie 40 % Šiaurės šalių gyventojų maisto yra importuojama ir jis sudaro net apie pusę su maistu siejamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų.
Didžiausias vartojimo prekių poveikis klimatui Šiaurės šalyse dėl tekstilės bei elektros ir elektronikos prietaisų naudojimo.
Kiekviena iš namų ūkio vartojimo sričių (bei atskirų produktų tose srityse) turi skirtingą elastingumą. Pvz. tokie kaip šildymas turi itin nedidelį elastingumą, nes šildymas yra būtinas žmonėms ir jam yra mažai alternatyvų, o su kai kuriais mėsos produktais pvz. jautiena elastingumas yra gan didelis ir žmonės ima rinktis alternatyvas. Stokholme įvedus įvažiavimo mokestį, automobilių srautas miesto centre sumažėjo 18-23 % ir reikšmingai sumažino kamščius bei kelionių trukmę.
Ataskaitos autoriai išanalizavę visų produktų elastingumus ir galimybes namų ūkiams keisti savo vartojimą, siūlo imtis mokestinių iniciatyvų, kurios leistų sumažinti neigiamą namų ūkių poveikį klimatui:
- Raudoną mėsą pakeisti balta;
- Mėsą pakeisti augalinės kilmės produktais;
- Mažinti maisto švaistymą;
- Mažinti kelionių lėktuvu skaičių;
- Atsisakyti asmeninio automobilio;
- Pratęsti daiktų naudojimo laiką;
- Gerbti žmonių teises šalyse, kuriose pagaminami daiktai;
- Sumažinti vartojimą.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Aplinkos, Žemės ūkio, Energetikos, Ekonomikos, Susisiekimų ir Finansų ministerijas kartu bendradarbiauti ir surasti kuriose srityse keičiama fiskalinė politika (pvz. PVM) leistų pakeisti žmonių vartojimą į draugiškesnį aplinkai ir klimatui.