Gyvename laikotarpiu, kuomet miestai sparčiai plečiasi ir sunaudoja vis daugiau resursų. Negana to, Lietuvoje pastaruoju metu miestuose padidėjo oro tarša. Siekdami, kad miestai ne tik taptų tvaresni, galėtų konkuruoti žiediškėjančiomis ekonominėmis sąlygomis ir taptų sveikesni bei patogesni gyventojams – miestai turi pradėti keistis. Olandijos organizacija Circle Economy pasidalino žiedinės ekonomikos patirtimi iš Amsterdamo miesto:
1.Žinių instrumentai. Jų pagalba yra sukaupiama ir skleidžiama informacija apie žiedinę ekonomiką.
- Bendras žiedinės ekonomikos apibrėžimas
- Priemonės specifiniams sektoriams (pvz., statybos)
- Miesto laboratorijos, kurios seka pokyčius ir jų poreikį mieste
- Duomenys. Kuo jie atviresni, tuo labiau galima optimizuoti procesus
- Nepriklausomi fasilitatoriai tokie kaip įvairios NVO leidžia užtikrinti nešališkumą
- Mokymo organizacija ar platforma, kuri gali perteikti žinias vietos specialistams
2. Žalieji viešieji pirkimai. Tokie pirkimai leidžia optimaliai panaudoti produktus, jų dalis ir medžiagas, jų gyvavimo cikle ir padeda vietos rinkoje atsirasti didesnei žiedinių produktų pasiūlai.
- Sukuriami žiediškumo kriterijai rinkoje (prieinama kaina, funkcinė specifikacija, proceso kriterijai, gyvavimo ciklas)
- Taip, kad žiedinių produktų ir paslaugų naudojimas apima beveik visą produkto gyvavimo ciklą sukuriami ilgalaikiai santykiai tarp savivaldybių ir tiekėjų toliau tobulinti ir plėsti savo žiedinių produktų kokybę bei pasiūlą
3. Teisinė aplinka. Savivaldybės turi instrumentus, kuriais gali skatinti žiedinės ekonomikos atsiradimą, vartotojų įpročių pasikeitimą ir pan.
- Savivaldybės gali daryti įtaką (pvz., neleisti mesti neadresuotų laikraščių ar lankstinukų, nebent yra sutikimas) ir turėtų skatinti nacionalines institucijas (pvz., Aplinkos ministeriją) imtis pokyčių šalies mastu
- Savivaldybės gali sukviesti visas suinteresuotas puses ir kurti bendrą žiedinę veiksmų strategiją įvairiems sektoriams bei siekti teisiškai padėti sukurti sąlygas jų įgyvendinimui
4. Erdvinis planavimas. Jis padeda paveikti fizinę aplinką nustatant kiek medžiagų yra sunaudojama ir kokios jų savybės. Planuodama savivaldybė gali paskirstyti ir skatinti žiedinį resursų panaudojimą.
- Specifinių prioritetų nustatymas ir gyventojų įtraukimas užtikrina, kad ilgu laikotarpiu bus patenkintas viešasis interesas
- Lankstumo reikalavimas suteikia galimybę ateityje prisitaikyti prie kintančių miesto ir miesto gyventojų poreikių
- Specialių miesto dalių paskyrimas žiedinių sprendimų išbandymui
5. Verslo parama. Savivaldybė panaudodama verslo paramos įrankius ir padėdama pasinaudoti įvairiomis nacionalinėmis programomis gali paskatinti mažo ir vidutinio verslo perėjimą prie žiedinių praktikų ir žiedinių produktų pasirodymo rinkoje.
- Dabartinis verslo rizikos skaičiavimas remiasi tiesinės ekonomikos modeliu. Naujų finansinių paskatų įliejimas leistų verslui persiorientuoti
- Siekiant įgyvendinti žiedinį verslą bendradarbiavimas tarp savivaldybės ir verslo turėtų būti lankstus ir koncentruotis į poveikį miestui ir gyventojams
- Mokymai verslininkams gali padėti mieste sukurti daugiau žiedinių verslų
Didėjant miestai iššūkiai jau didės. Tikimės, kad miestai Lietuvoje irgi taps labiau žiediški! #simaseu