Žemės ūkis ir klimato kaita

McKinsey & Company pateikė išsamią apžvalgą kaip žemės ūkis galėtų būti transformuotas link turinčio mažesnį poveikį klimato kaitai. Pabandysime jų analizę ir išvadas pritaikyti Lietuvai. Kiek šiuo metu prie klimato kaitos prisideda žemės ūkis? Remiantis Nacionalinė išmetamų ŠESD apskaitos ataskaita 21 %. Didžiausios dalys pagal pasiskirstymą: Iš esmės didžiąją dalį žemės ūkyje šiltnamio efektą sukeliančių[…]

Bornholm – zero waste vizija

Bornholmo komunalinių atliekų tvarkytojas BOFA išplatino Bonrholmo ateities viziją nuo 2032 – tokią kurioje nėra vietos sąvartynams ir atliekų deginimui. Jie priima tokį įsipareigojimą, nes planuoja uždaryti esančią atliekų deginimo jėgainę iki 2032 ir tapti vienu tvariausių Europos regionu. Bormholmo savivaldybė įdeda daug darbo, kad tai būtų ne veltui vadinama žaliąja sala ir visa salos[…]

Azoto dioksido mažinimas žemės ūkyje

N2O yra šiltnamio efektą sukeliančios dujos su reikšmingu poveikiu klimato kaitai. Dauguma azoto dioksido į atmosferą patenka iš žemės ūkio dirvos tręštos azoto trąšomis kaip nitrifikacijos ir denitrifikacijos proceso rezultatas. Skirtingos žemės ūkio praktikos gali leisti sumažinti N2O emisijų kiekius. Jeigu norime tvariai patenkinti toliau augančią maisto produktų paklausą, žemės ūkio praktikos turi mažinti N2O[…]

Žemės ūkio dirvos gerinimas

Gera dirvos būsena yra būtina žemės ūkiui ir gyvulininkystei, taip pat teikti ekosistemos paslaugas visuomenei, tokias kaip vandens valymas ir klimato pokyčių sumažinimas. Pažeista dirva atsikūria per itin ilgą laikotarpį, todėl ji vis dažniau yra laikoma neatsinaujinančiu ištekliu. ES finansuojamas projektas iSQAPER, kuriu siekiama įvertinti Europos ir Kinijos žemės ūkio dirvos produktyvumą ir aplinkosauginį atsparumą, pateikė TYRIMŲ[…]