10 energijos bendrijų teikiamų naudų
Energetikos ministerija yra sudariusi geras sąlygas atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms bei piliečių energijos bendrijoms steigtis ir veikti. Kitų ES šalių patirtis rodo, kad energijos bendrijos duoda daug ekonominės, socialinės ir aplinkosauginės naudos tiek nariams, tiek vietos bendruomenėms.
Perėjimui prie žalios ir klimatui neutralios energetikos nepakanka vien technologijų ir rinkų. Būtinas gyventojų ir vietos bendruomenių dalyvavimas siekiant užtikrinti, kad transformacija būtų efektyvi, tvari bei visi gautų ekonominės, aplinkosauginės ir socialinės naudos. Gaminančių vartotojų, atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų ir piliečių energijos bendrijų veikimo modeliai padeda tai pasiekti. Šie modeliai ypač pasiteisino Rusijos pradėto energetinio karo prieš ES metu, kuomet visi naudojantys atsinaujinančius išteklius gali reikšmingai sutaupyti, palyginti su elektros energijos rinkos kainomis.
Birželio mėn. pabaigoje Lietuvos energetikos agentūra paskelbė apie reikšmingą paramą energijos bendrijoms, vystysiančioms saulės ir vėjo parkus. O tai turėtų paskatinti energetinių bendrijų steigimą Lietuvoje. Palyginimui, tokios bendrijos jau ne vieną dešimtmetį veikia dalyje ES šalių. Remdamasi ilgamete patirtimi, Europos piliečių energijos kooperatyvų konfederacija pateikia dešimt energijos bendrijų ekonominių, socialinių ir aplinkosauginių naudų.
1. Naudojama vietos ir žalioji energija
Įgyvendindamos atsinaujinančių išteklių energetikos projektus, energijos bendrijos pirmiausia siekia užtikrinti savo nariams prieigą prie vietos ir žaliosios energijos. Gamindamos savo energiją, jos taip pat apsaugo savo narius nuo kainų svyravimų energijos rinkoje, o tai ypač aktualu krizės, pavyzdžiui, tokios, kokią išgyvename šiandien, metu.
Be to, taikant bendruomenės energetikos modelį pabrėžiama, kad energija yra bendra gėrybė, kuria turėtų turėti galimybę naudotis visi. Bendrijų nariai supranta, kad turi ne tik teisę į prieigą, bet ir atsakomybę elgtis su energija kaip su ribota gėrybe, o tai skatina energijos taupymą ir optimizavimą.
2. Sutelkimas vietos kapitalas
Suteikdamos piliečiams ir vietos bendruomenių nariams galimybę investuoti į projektus ir paslaugas, energijos bendrijos sutelkia vietos kapitalą. Apskaičiuota, kad Europos lygmeniu iki 2030 m. piliečiai galėtų sutelkti daugiau kaip 200 mlrd. EUR.
Be to, investuojant santaupas į vietos atsinaujinančios energijos projektus, sumažėja bankuose laikomų pinigų, todėl jie negali jų panaudoti iškastinį kurą naudojančių energetikos projektų, kurie yra pagrindinė dabartinės klimato krizės priežastis, finansavimui.
3. Stiprinama vietos bendruomenių plėtra
Įgyvendindamos savo projektus ir vykdydamos veiklą energijos bendrijos didina vietos įmonių konkurencingumą, remia pagrindinius sektorius, kuria naujas verslo galimybes ir sinergiją, skatina bendradarbiavimą. Be to, investuodamos energijos bendrijos kuria naujas darbo vietas vietos bendruomenėse.
Tyrimai rodo, kad įgyvendinant bendruomenių energetikos projektus vietos lygmeniu gaunama nuo 2 iki 8 kartų daugiau pajamų nei įgyvendinant išorės subjekto vykdomus projektus. Skirtingai nuo didelių privačių iniciatyvų, kurios gautą pelną paprastai perveda už bendruomenės ar šalies ribų (nepriklausomai nuo to, kur buvo investuota), energijos bendrijos savo pelną paskirsto vietoje. Jų perteklius, atsižvelgiant į poreikius, paprastai atitenka bendruomenės nariams arba yra investuojamas į vietos projektus.
4. Prisidedama prie aplinkos apsaugos
Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos paprastai labiau tausoja aplinką nei didelės privačios bendrovės, nes jos rengia mažesnio masto ir vietos sąlygoms pritaikytus projektus, o jų poveikį stebi ir vertina patys gyventojai.
5. Prisidedama prie elektros energijos taupymo
Švariausia energijos forma yra ta, kuri nėra vartojama. Energijos bendrijos dalijasi informacija ir didina žmonių informuotumą apie energijos taupymą, skatina savo narius racionaliai vartoti energiją. Tyrimai rodo, kad energijos bendrijų nariai sunaudoja mažiau energijos nei kiti vartotojai. Be to, energijos bendrijos kuria projektus ir paslaugas, kuriomis siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą ir prisidėti prie geresnio jos valdymo, pasitelkiant novatoriškus projektus ir sprendimus, pavyzdžiui, reagavimą į paklausą ir kaupimą.
6. Sprendžiamos aplinkosaugos bei klimato krizių problemos
Energijos bendrijos, plėtodamos atsinaujinančių energijos šaltinių projektus, skatindamos efektyvų išteklių naudojimą, siūlydamos holistines priemones, kaip gyventi darniau (mažiau anglies dioksido į aplinką išskiriantis judumas, gyvenimo būdas be atliekų ir pan.), organizuodamos informavimo ir švietimo kampanijas, tampa tvarumo mokyklomis ir padeda kurti sistemą, reikalingą klimato krizei sustabdyti. Energijos bendrijos suteikia galimybę piliečiams perimti vadžias į savo rankas ir kartu imtis veiksmų klimato kaitos srityje.
7. Mažinamas energetinis skurdas
Lietuvos Respublikos energetikos ministerija yra numačiusi reikšmingą paramą savivaldybių steigiamoms atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms, kurių pagrindinė paskirtis ─ mažinti energijos nepriteklių ir (arba) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams. Dėl to kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje kasmet bus galima identifikuoti pažeidžiamus namų ūkius ir jiems priskirti saulės elektrinės dalį, taip sumažinant elektros energijos sąskaitas.
8. Skatinamas platesnis atsinaujinančių išteklių energetikos socialinis pritarimas
Šalia esančių gyventojų įtraukimas į pirmuosius projekto etapus gerokai padidina vietos bendruomenės pritarimą atsinaujinantiems energijos šaltiniams.
9. Stiprinama socialinė sanglauda
Dalyvavimas energijos bendrijoje didina socialinę sanglaudą, nes stiprėja narių tarpusavio sąveika ir dialogas. Energijos bendrijos nariai bendradarbiauja ir kuria bendrą tapatybę, o tai padeda stiprinti lojalumą ir pasitikėjimą bendruomene. Dalyvaudami procesuose, jie taip pat randa bendrus sprendimus problemoms, kurių nariai negalėtų išspręsti individualiai.
Be to, bendrijų energetikos projektai įtraukia platesnę visuomenę, nes juos įgyvendinant piliečiams teikiama informacija ir kviečiama dalyvauti rengiant atsinaujinančios energijos gamybos ir energijos taupymo projektus. Vietos gyventojai taip pat gali gauti naudos iš energijos bendrijų finansuojamų iniciatyvų. Pavyzdžiui, vienos energijos bendrijos finansavo vietinės tvarios koncertų salės statybą, o kitos ─ elektrinių dviračių įkrovimo punkto įrengimą.
10. Stiprinama demokratija
Energijos bendrijos yra tam tikros demokratijos mokyklos, nes jų valdymo modelis supažindina piliečius su dalyvavimu sprendimų priėmimo procese. Dalyvaudami energijos bendrijos veikloje, jos nariai įgyja žinių ir ugdo įgūdžius, kuriuos gali pritaikyti kitose gyvenimo srityse. Institucijos ir vietos įmonės, tiesiogiai ar netiesiogiai bendradarbiaujančios su energijos bendrijomis, taip pat patiria teigiamą poveikį. Galiausiai, remdamos lygiavertį dalyvavimą, energijos bendrijos mažina skirtumus, susijusius su amžiumi, lytimi ir pan.
Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas ir piliečių energijos bendrijas skatinančios organizacijos VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovas Domantas Tracevičius teigia, kad „dabar yra puiki proga steigti energijos bendrijas. Energetikos ministerija, siekianti didesnės energijos demokratizacijos Lietuvoje, teikia net iki 45 % intensyvumo paramą bei tokioms bendrijoms yra rezervavusi galias elektros skirstomuosiuose tinkluose. Patariu paskubėti, nes po poros metų tokių palankių sąlygų gali ir nebelikti“.