
2025 m. sausį Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) išplatino 2023 m. aplinkos apžvalgą (pažiūrėti galima čia).
Esminiai momentai:
- Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai toliau mažėja
Itin keista, kad nėra įtraukti 2023 m. ŠESD duomenys, kuomet preliminari ataskaita jau yra prieinama (čia).

2022 m. Lietuvoje į atmosferą pateko 6 proc. mažiau ŠESD (neįskaitant ŽNŽNKM sektoriaus) nei 2021 m., tačiau šis sumažėjimas labiausiai remiasi tuo, kad Achema dirbo mažesniu pajėgumu.
2. Oro kokybė gerėja, tačiau taršalų išmetama per daug
Pagal ilgalaikius tyrimų duomenis, Lietuvoje aplinkos oro kokybė pamažu gerėja ir vis rečiau viršija šalyje ir ES galiojančias normas. Tačiau griežtesnių Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamų standartų teršalų koncentracijos aplinkos ore vis dar dažnai neatitinka.
Amoniako išmetimų mažinimo tikslai vis dar neįgyvendinti. Pagrindinis šaltinis – žemės ūkis:

Azoto oksidų išmetimų tikslai vis dar neįgyvendinti. Pagrindinis šaltinis – transportas:

3. Dėl taršos maistinėmis medžiagomis šiltuoju metu kritiškai mažėja ištirpusio deguonies koncentracija Kuršių mariose
Deguonies koncentracijai vandens telkiniuose sumažėjus iki kritinio lygio, vandens gyvūnai ima dusti. Vandens telkiniuose esant per dideliam gyvūnų, bakterijų ir augalų prieaugiui, deguonis esantis vandens telkinyje yra išnaudojamas greičiau nei įprasta. Žemiau pavaizduota diagrama atspindi žuvims reikalingos įprastines ištirpusio deguonies koncentracijas, išreikštas miligramais per litrą.

2024 m. lyginant su 2023 m. deguonies koncentracija Kuršių marių vandenyje buvo ženkliai mažesnė. Vasaros metu (liepos 15 – rugpjūčio 6 d.) vandens temperatūra, ties Juodkrante, 2023 m. ir 2024 m. siekė 24°C. Esant tokioms hidrometeorologinėms sąlygoms, mažėjo deguonies tirpumas vandenyje. Kylant vandens telkinio temperatūrai, susidarė palankios sąlygos fitoplanktono (vienaląsčiams dumbliams) dauginimuisi, šis procesas taip pat prisidėjo prie deguonies sumažėjimo.

4. Paviršinių vandens telkinių būklė pagrinde dėl žemės ūkio taršos maistinėmis medžiagos nėra gera
Lietuvoje gerą būklę atitinka 35 % paviršinių vandens telkinių, o neatitinka – 65 %. Labiausiai vandens telkinių būklę neigiamai veikia pasklidoji tarša: į dirvožemį su gyvulių mėšlu ir dėl nesubalansuoto tręšimo su mineralinėmis trąšomis patenkančių junginių (azoto ir fosforo) išplovos, daugiausia susidarančios dėl žemės ūkio veiklos. Padidėjusi azoto ir fosforo koncentracija yra pagrindinis veiksnys, skatinantis eutrofikaciją – spartų dumblių vystymąsi („vandens žydėjimą“), kuris sąlygoja vandens telkinių užžėlimą, uždumblėjimą, žuvų įvairovės mažėjimą ir žuvų kritimą. Pasklidoji tarša į vandens telkinius patenka ir iš namų ūkių, neprijungtų prie centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų. Iš šių šaltinių patenka ne tik azotinės ir fosfatinės medžiagos, bet ir organinės bei pavojingos medžiagos.

2023 metais iš per 6 metų periodą rotaciniu būdu tiriamų 681 upių vietų, buvo tirtos 202 vietos pagal įvairius vandens kokybės rodiklius. Pagal fizikinių-cheminių rodiklių (azoto ir fosforo junginių, ištirpusio deguonies, organinių medžiagų) tyrimų rezultatus iš 191 tirtos upių vietos pagal bent vieną rodiklį 62 % vietų neatitiko geros kokybės.
Pagal biologinių rodiklių (makrozoobentoso, fitobentoso, žuvų ir fitoplanktono) tyrimų rezultatus iš 195 tirtų upių vietų pagal bent vieną rodiklį 51 % vietų neatitiko geros kokybės.

2023 metais iš per 6 metų periodą rotaciniu būdu tiriamo 361 ežero, tirti 77 ežerai pagal įvairius vandens kokybės rodiklius. Pagal fizikinių-cheminių rodiklių (azoto ir fosforo junginių, organinių medžiagų, vandens skaidrumo) rezultatus iš 76 tirtų ežerų pagal bent vieną rodiklį 63 % vandens telkinių neatitiko geros kokybės.
Pagal biologinių rodiklių (makrozoobentoso, fitobentoso ir fitoplanktono) tyrimų rezultatus iš 76 tirtų ežerų ir tvenkinių pagal bent vieną rodiklį 79 % ežerų neatitiko geros kokybės.
5. Medžiojimo mastai auga
Vilkų leidžiama sumedžioti vis daugiau, o tai daro reikšmingą žalą jų populiacijai:

6. Vyksta sparti žaliosios energetikos plėtra
Palyginus paskutinių penkių metų duomenis, 2023 metais poveikio aplinkai vertinimo procesų metu suplanuota daugiausiai vėjo elektrinių: 2019 m. – 107 vnt., 2020 m. – 47 vnt., 2021 m. – 194 vnt., 2022 m. – 331 vnt., 2023 m. – 507 vnt.
7. Neadekvačiai mažai atliekų ir atliekų tvarkymo duomenų
Atskaitoje pateigima itin mažai atliekų duomenų, pvz., jokios informacijos net apie komunalinių atliekų tvarkymą ir susidarymą, jau nekalbant apie likusias pramonės atliekas.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” sveikina Aplinkos apsaugos agentūrą su dar viena svarbia ir reikalinga aplinkos būklės atasakaita. Tuo pačiu linkima, kad ataskaitos kokybė gerėtų, būtų akcentuojami svarbiausi duomenys ir pabrėžiami didžiausi iššūkiai kur reikėtų labiausiai stengtis.