Ne itin suprantama kodėl Šiaurės šalių taryba Lietuvoje taip siūlo Danijoje veikiančias atliekų žymėjimo piktogramas. Visų pirma – vien dėl to, kad Lietuvoje ir Danijoje yra skirtingos atliekų tvarkymo taisyklės ir praktikos.
Taip pat, mažai ką suteikia jų “unifikuojantis” žymėjimas, nes dauguma iš piktogramų yra ir taip labai aiškios. Kuomet statybinėms atliekoms, vietoje kelių piktogramų naudojama net 12, toks žymėjimas praranda savo vertę. Tas pats ir su kitomis atliekomis, jos priskiriamos būtent labai aiškiam produktui pvz. televizoriams ar šaldytuvams. Gal tiesiog pakaktų elektros ir elektronikos įrangos atliekos?
Dar blogiau yra tai, kad Lietuvoje ir prastai veikiant antrinių žaliavų ir pakuočių surinkimui yra pateikiami net 6 popieriaus ir kartono piktogramos ir 7 plastiko pakuotės piktogramos. Lietuvoje perkant pakuotę už jos tvarkymą jau yra sumokama ir ji turi būti metama į vieną iš trijų konteinerių: popieriaus (ir kartono), plastiko (ir metalo) arba stiklo konteinerius. Kam įvedamas papildomas žymėjimas, jeigu jis gali tik suklaidinti žmogų?
Tuo pačiu yra daug skirtingų žymėjimų baldams, kuomet Lietuvoje jie turi tik 3 sutvarkymo variantus: būti (sutaisyti ir) pakartotinai naudojami, kompostuojami ar sudeginami. Tie kurie yra pagaminti iš plokščių ir nudažyti nėra tinkami kompostavimui.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Aplinkos ministeriją atmesti šį žymėjimą kaip nenaudingą ir klaidinantį.
Siūlome naudoti piktogramas pagal srautus, kuriuos atliekos yra tvarkomos:
- Maisto / virtuvės atliekos
- Popieriaus / kartono atliekos
- Plastiko pakuotės atliekos
- Metalo pakuotės atliekos
- Stiklo pakuotės atliekos
- Pavojingosios atliekos
- Elektros ir elektronikos įrangos atliekos
- Medicinos atliekos
- Užstato sistemos (jau yra)
- Statybos atliekos
Visų kitų atliekų ženklinti nereikia, nes tiek jos tiek jų tvarkymas yra puikiai suprantamas.