Deginti ar kurti žiedinę ekonomiką?

Prieš gerus tris dešimtmečius atliekų deginimas atrodė kaip geras sprendimas – alternatyva sąvartynui ir gaunama „atsinaujinanti“ energija. Nemažai Europos Sąjungos šalių, pvz., Nyderlandai ar Švedija, dėl šios priežasties pastatė daug atliekų deginimo įrenginių. Dabar, esant klimato ir biologinės įvairovės krizėms, tai ne tik neefektyvu žaliavų atžvilgiu, bet ir turi milžinišką neigiamą poveikį klimatui. Europos valstybės[…]

Klimato kaitos subsidijavimas atliekų sektoriuje

Šių metų Nobelio premijos lauretai Fizikos srityje Syukuro Manabe, Klaus Hasselmann ir Georgio Parisi vienbalsiai teigia, kad būtina nedelsiant veikti, siekiant pažaboti klimato kaitą (plačiau čia). Vienas iš pačių veiksmingiausių būdų – panaikinti subsidijas iškastiniam kurui, kurios ne tik kad skatina naudoti tokius kurus, bet ir sudaro nelygias konkurencines galimybes atsinaujinantiems energijos ištekliams. Lietuvoje yra[…]

Daniškos atliekų žymėjimo piktogramos – žingsnis atgal

Ne itin suprantama kodėl Šiaurės šalių taryba Lietuvoje taip siūlo Danijoje veikiančias atliekų žymėjimo piktogramas. Visų pirma – vien dėl to, kad Lietuvoje ir Danijoje yra skirtingos atliekų tvarkymo taisyklės ir praktikos. Taip pat, mažai ką suteikia jų “unifikuojantis” žymėjimas, nes dauguma iš piktogramų yra ir taip labai aiškios. Kuomet statybinėms atliekoms, vietoje kelių piktogramų[…]

Progresyvūs Danijos veiksmai kovoje su klimato kaita

Iki 2030 m. Danijoje bus uždaryta net 10 iš 23 atliekų deginimo jėgainių, tam, kad būtų kovojama su klimato kaita. Deginant atliekas susidaro milžiniški kiekiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų – CO2, kurios reikšmingai prisideda prie klimato kaitos. Danija yra šalis, turinti vienus iš ambicingiausių tikslų kovoje su klimato kaita, ir ES vadovų taryboje palaikė 2030[…]