Atsisakyti, rūšiuoti, deginti ar šalinti?

Lietuvoje situacija su atliekų deginimu tampa itin bloga. Remiantis aplinkos apsaugos agentūros duomenimis 2020 m. lyginant su 2019 m. atliekų deginimo apimtys reikšmingai išaugo, o atliekų perdirbimo – smuko: Kaip reikėtų spręsti susidariusią situaciją? Atsakymus galėtų pasufleruoti Škotijos vyriausybės užsakymu atlikta nepriklausoma studija dėl atliekų deginimo “Stop, Sort, Burn or Bury?”. Dalinamės studijoje pateiktomis pagrindinėmis[…]

Kiek permoka vilniečiai?

Rusijos sukeltas karas Ukrainoje reikšmingai padidino energetinių išteklių kainas. Labiausiai tai paveikė tuos gyventojus ir miestus, kurie naudoja iškastinį kurą – “gamtines” dujas. Pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos duomenis 2022 m. balandį šilumos šaltiniai Lietuvoje buvo tokie: Vilniuje didžiąją dalį šilumos tiekimo sudarė gamtinės dujos. Visi kiti didieji miestai jau beveik atsisakė gamtinių dujų. Tai[…]

Kaip sumažinti atliekų deginimo rizikas?

Atliekų deginimas, deja, yra didelė Lietuvos atliekų deginimo dalis. Tai yra netvari veikla, nes prarandamos žaliavos bei išskiriamas milžiniškas kiekis CO2. Tuo pačiu, kaip rodo nevyriausybinės aplinkosauginės organizacijos Toxico Watch atliktas tyrimas, egzistuoja didelė toksinių medžiagų patekimo į aplinką tikimybė deginant atliekas. Dėl kai kurių aplinkos ministerijos biurokratų nenoro imtis iniciatyvos ir transformuoti Lietuvos ekonomiką[…]

Naujais tyrimais dėl deginimo jėgainių nustatyta, kad aplinka teršiama didelį susirūpinimą keliančiomis medžiagomis

Atlikus naujausius tyrimus dėl atliekų deginimo jėgainių veiklos trijose šalyse – Ispanijoje, Čekijoje ir Lietuvoje, – kurių rezultatus šiandien paskelbė Aplinkosauginė nevyriausybinė organizacija „Zero Waste Europe“, aplink deginimo įrenginius nustatytas labai aukštas taršos lygis, o tai galimai kelia didelę riziką netoliese gyvenantiems žmonėms ir aplinkai. Siekiant įvertinti tikrąjį atliekų deginimo poveikį, organizacijos „ToxicoWatch Foundation“ atliktame biologinio[…]

Deginti ar kurti žiedinę ekonomiką?

Prieš gerus tris dešimtmečius atliekų deginimas atrodė kaip geras sprendimas – alternatyva sąvartynui ir gaunama „atsinaujinanti“ energija. Nemažai Europos Sąjungos šalių, pvz., Nyderlandai ar Švedija, dėl šios priežasties pastatė daug atliekų deginimo įrenginių. Dabar, esant klimato ir biologinės įvairovės krizėms, tai ne tik neefektyvu žaliavų atžvilgiu, bet ir turi milžinišką neigiamą poveikį klimatui. Europos valstybės[…]