Norvegija sako ne atominei energetikai

Norvegijos vyriausybės paskirtas branduolinės energetikos komitetas, kurį sudaro fizikos, technologijų, ekonomikos, teisės, etikos ir socialinių mokslų ekspertai, po pusantrų metų darbo pateikė savo ataskaitą (čia) Norvegijos energetikos ministrui Terje Aaslandui. Ataskaitoje „Atominė energetika Norvegijoje? Privalumai, trūkumai ir sąlygos“ komitetas pateikė šias dvi pagrindines rekomendacijas: Pagrindinis tokių išvadų argumentas yra ekonominis. Komiteto skaičiavimai rodo, kad branduolinė[…]

Prekybos tinklų maisto švaistymo mažinimo planai

Maisto švaistymas yra didžiulė ekonominė, aplinkosauginė ir socialinė problema. Skaičiuojama, kad kasmet Lietuvoje, įvairiose maisto vertės kūrimo grandinėse, iššvaistoma daugiau nei 400 000 tonų maisto. Siekiant sumažinti maisto švaistymą prekybos centruose, Lietuvos Respublikos Seimas 2024 metais priėmė LR atliekų tvarkymo įstatymo (čia) pakeitimus, kuriais mažmėninės prekybos įmonės yra įpareigojamos skelbi maisto atliekų prevencijos planus: 34^41[…]

PFAS atliekų deginimo įrenginiuose

Atliekų tvarkymo srityje PFAS (per- ir polifluoralkilinės) medžiagos kelia daugybę klausimų ir iššūkių. PFAS dar vadinama „amžinaisiais chemikalais“ pateko į beveik kiekvieną gyvenimo sritį – nuo neperšlampamų striukių iki picų dėžučių. Šiuo metu pažangiose valstybėse dėl jų diskutuojama ir atliekų deginimo įrenginiuose. Kas yra PFAS? PFAS – tai sintetinių cheminių medžiagų grupė, kuri naudojama nuo[…]

Toksinai randami šalia atliekų deginimo įrenginių gyvenančių motinų piene

Atlikus tyrimą (plačiau čia) paaiškėjo, kad motinų, gyvenančių netoli atliekų deginimo įrenginių Jungtinėje Karalystėje, piene aptikta toksiškų cheminių medžiagų. Tyrimo metu buvo tiriami patvariaisiais organiniais teršalais, vadinami polichlorinti bifenilai (PCB) ir dioksinai. Šie junginiai aptinkami deginamų atliekų dūmuose ir gali ilgai išlikti aplinkoje. Jie taip pat gali kauptis mūsų organizmo riebaluose, kurių daugiau kaip 90[…]

Kaip Coca-cola vėl visus išdūrė

„Coca-Cola“ pernai metų pabaigoje tyliai atsisakė įsipareigojimo iki 2030 m. pasiekti 25 proc. daugkartinių pakuočių tikslą. Nors 2022 m. bendrovė pažadėjo, kad 25 proc. jos gėrimų bus parduodami daugkartinėse pakuotėse (pakartotinai pripildomuose ar grąžinamuose stikliniuose ar plastikiniuose buteliuose arba pakartotinai pripildomose talpyklose, kurias būtų galima pripildyti fontanuose ar „Coca-Cola freestyle“ automatuose). „Coca-Cola“ tikslus pakeitė prieš[…]