Tyrimas: Lietuvos pašto “aplinkai draugiški” siuntinių maišeliai

Praėjusią savaitę pasirodė informacija apie naujus, neva aplinkai draugiškus, UAB “Lietuvos paštas” vienkartinius siuntinių maišelius. Deja, jau pranešime yra net keli, kurie gali būti priskirti žaliajam smegenų plovimui (anglų kalba greenwashing). Visų pirma nėra tokio dalyko kaip aplinkai draugiškas vienkartinis siuntinių maišelis. Tokio produkto gamybai yra sunaudojamos medžiagos bei energija, kurios, šiuo atveju, nėra 100[…]

Pamokos iš Vokietijos: ambicingesni pakuočių sektoriaus pokyčiai nei Lietuvoje

Nuo liepos 3 d. Vokietijoje, kaip ir Lietuvoje, įsigaliojo draudimas tiekti rinkai kai kuriuos vienkartinius plastikinius gaminius. Primename, kad prekybininkai nebegali pateikti į ES rinką plastikinių ausų krapštukų, stalo įrankių, lėkščių, šiaudelių, gėrimų maišiklių, oro balionėlių lazdelių, taip iš iš aerobiškai skaidaus plastiko pagamintų vienkartinių gaminių bei maisto ir gėrimų indelių, pagamintų iš polistireno putplasčio.[…]

Mitai: atliekų deginimas kaip sprendimas klimato kaitai ir neperdirbamoms atliekoms

Prieš gerus septynis metus AB “Lietuvos energija” (dabar AB “Ignitis grupė”) atstovai nuolat pasakodavo sprendimų priėmėjams Seime ir Aplinkos ministerijoje bei visuomenei, kad atliekų deginimas: padės išspręsti neperdirbamų atliekų problemą; sumažins šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą. Deginamos tik neperdirbamos atliekos – PANEIGTA Vis daugiau tyrimų ir studijų, tokių kaip Europos Komisijos Tvarių finansų techninės ekspertų[…]

Daniškos atliekų žymėjimo piktogramos – žingsnis atgal

Ne itin suprantama kodėl Šiaurės šalių taryba Lietuvoje taip siūlo Danijoje veikiančias atliekų žymėjimo piktogramas. Visų pirma – vien dėl to, kad Lietuvoje ir Danijoje yra skirtingos atliekų tvarkymo taisyklės ir praktikos. Taip pat, mažai ką suteikia jų “unifikuojantis” žymėjimas, nes dauguma iš piktogramų yra ir taip labai aiškios. Kuomet statybinėms atliekoms, vietoje kelių piktogramų[…]

Mažiau atliekų deginimo -> mažesnis poveikis klimatui ir daugiau darbo vietų

Lietuvai siekiant klimato neutralumo iki 2050 m. būtina pasukti žiedinės ekonomikos keliu. Šiuo metu šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) dalis, susijusi su medžiagomis ir paslaugomis, sudaro apie 42 % Lietuvoje. Remiantis tarptautine energetikos agentūra, siekiant klimato neutralumo yra būtinos medžiagų efektyvumo ir žiedinės ekonomikos strategijos, tokios kaip atliekų mažinimas, pakartotinį naudojimas ir perdirbimas. Skatinant vis[…]