Kasmet tekstilės pramonė išmeta apie 1,7 mln. tonų CO2, kas sudaro apie 5 % visų su žmogaus veikla susijusių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų. Europos lygmeniu, drabužiai yra ketvirta didžiausia aplinkai poveikį turinti sritis, nusileidžianti tik maistui, būstui ir transportui. Kelis pastaruosius dešimtmečius smarkiai besikeičiantis vartojimas, apibūdinamas kaip ‘greitoji mada’, išaugino drabužių poreikį nuo maždaug[…]
Vakarų Europai po truputį atsisakant atliekų deginimo įrenginių, Lietuvoje jie tampa vis plačiau naudojama komunalinių atliekų tvarkymo priemone. Dar 2018 m. Lietuva pagal atliekų perdirbimo rodiklius gerokai lenkė ES vidurkį, deja, pastaruosius trejus metus komunalinių atliekų deginimas didele dalimi augo perdirbimo sąskaita. Ar Aplinkos ministerija yra pasirengusi žengti žaliuoju kursu ar toliau leis perdirbamas komunalines atliekas[…]
VšĮ “Žiedinė ekonomika” direktorius Domantas Tracevičius dalyvaus kovo 9 vykstančiame Pakuočių forume, Vaidilos teatre. Programa čia.
Internetinio portalo 15min žurnalistai atskleidė, kad Lietuvoje nekontroliuojamai veikia nelegalūs statybinių ir kitokių atliekų vežėjai. Dažniausiai tokiais atliekos atsiduria gamtoje, kartais yra sudeginamos. Akivaizdu, kad Lietuvoje aplinkosaugos institucijos nesusitvarko su situacija ir Lietuvos aplinkai kasmet padaroma didžiulė žala. Nuorodos į 15min žurnalistų filmą (šiukšlių pogrindis: greitai, pigiai, nelegaliai) ir straipsnį (Aplinkosauga užsimojo: skaičiuoja milijoninę žalą[…]
Aplinkos ministerija skleidžia propagandą, kad atliekų deginimas mažina sąvartynus. Kai iš tikrųjų, jis prisideda prie jų, tik skaičiai, kaip ir su šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis atsiranda kitose eilutėse. Atliekų deginimo proceso kietosios liekanos – dugno pelenai ir lakieji pelenai. Šios liekanos yra priskiriamos pramoninėms atliekoms, dėl to jos nepatenka į įprastinių komunalinių atliekų sąvartynų skaičius[…]