Lietuvai siekiant klimato neutralumo iki 2050 m. būtina pasukti žiedinės ekonomikos keliu. Šiuo metu šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) dalis, susijusi su medžiagomis ir paslaugomis, sudaro apie 42 % Lietuvoje. Remiantis tarptautine energetikos agentūra, siekiant klimato neutralumo yra būtinos medžiagų efektyvumo ir žiedinės ekonomikos strategijos, tokios kaip atliekų mažinimas, pakartotinį naudojimas ir perdirbimas.
Skatinant vis didesnį medžiagų efektyvumą ir neigiamo poveikio klimato kaitai kaštų įtraukimo į vartojimą, vis daugiau sektorių turėtų būti įtraukiami į Apyvartinių taršos leidimų sistemą. Šiuo metu CO2 kainai viršijant 50 EUR/t – tai yra sėkmės istorija. Deja, tik nedidelė dalis sektorių yra įtraukta į ATL sistemą. Vienas iš tokių, kuris praslysta – komunalinių atliekų deginimo. Dalis šalių, jau savanoriškai tą panaikino – pvz. Danija ir Švedija.
Dažnai atliekų deginimo įmonės skelbia, kad jos degina tik tai, ko neįmanoma perdirbti. Tačiau vis daugiau tyrimų ir studijų, tokių kaip Europos Komisijos Tvarių finansų techninės ekspertų grupės ataskaita, skelbia, kad didelė dalis sudeginamų atliekų yra perdirbamos ir jeigu vietoje deginimo būtų pasirenkamas perdirbimas – sumažėtų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai. Vien 2020 m., remiantis APVA duomenimis, UAB “Gren Klaipėda” išskyrė 146 186 tonų iškastinio kuro CO2, o UAB “Kauno kogeneracinė jėgainė” išskyrė 86 628 tonų iškastinio kuro CO2. Abi šios įmonės yra labiausiai prie klimato kaitos prisidedančios savo miestuose, atitinkamai UAB “Gren Klaipėda” – Klaipėdoje ir UAB “Kauno kogeneracinė jėgainė” – Kaune.
Ar yra gerų alternatyvų šių “neperdirbamų” atliekų deginimui? Taip! Ir tai yra perdirbimo skatinimas. Remiantis Tarptautinės energetikos agentūros tyrimu, kiekvienas investuotas milijonas JAV dolerių į atliekų perdirbimo infrastruktūrą sukuria apie 15-40 darbo vietų! Tad kaipgi būtų galima paskatinti investicijas į perdirbimo sektorių, kurios sukurtų naujas darbo vietas ir reikšmingai sumažintų ŠESD išmetimus?
Tai visų pirma – kiekvienos atliekų deginimo jėgainės įtraukimas į ATL sistemą. Kitas reikšmingas žingsnis – atliekų deginimo mokestis. Toks mokestis egzistuoja daugybėje ES šalių. Palyginimui, kelios ES šalys, jų medžiagų žiediškumas (2019 m.) ir atliekų deginimo mokestis:
| Šalis | Žiediškumas, % | Atliekų deginimo mokestis, EUR/t |
| Nyderlandai | 30 | 13.07 |
| Belgija | 24.2 | 2.34 – 11.76 |
| Prancūzija | 20 | 32-40 |
| Austrija | 11.5 | 8 |
| Lietuva | 3.9 | 0 |
Akivaizdu – atliekų deginimo mokestis padeda pasiekti aukštesnį medžiagų žiediškumą.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Aplinkos ministeriją Lietuvoje pradėti taikyti nepavojingųjų komunalinių atliekų ir iš atliekų pagaminto kietojo atgautojo kuro deginimo mokestį, pvz. 10 Eur/t, už kurį surinktos lėšos būtų panaudojamos investicijoms į atliekų ir medžiagų perdirbimo infrastruktūrą, taip ne tik mažinant neigiamą poveikį aplinkai ir klimatui, bet ir sukuriant naujas darbo vietas.