Atsinaujinantys energijos ištekliai, energijos taupymas ir lankstumo galimybės gali pakeisti branduolinę energiją ES energijos rūšių derinyje. European Environmental Bureau (EEB) ataskaitoje (čia) pabrėžiama, kad iki 2040 m. įmanoma palaipsniui atsisakyti senstančio Europos branduolinės energijos parko ir užtikrinti neutralumą klimato atžvilgiu.
Naujų atominių elektrinių statyba yra fikcinė anglies dioksido išmetimo mažinimo strategija dėl nuolatinio bei didžiulio suplanuotų išlaidų viršijimo ir ilgo statybos laiko (pvz, Suomijos atominės elektrinės 3 bloko statybų ir dažno stabdymo). Tačiau diskusijos dėl esamų branduolinių elektrinių eksploatavimo trukmės pratęsimo siekiant neutralumo klimato atžvilgiu tebesitęsia.
Reaguodamas į tai, Europos aplinkosaugos biuras paskelbė ataskaitą, kurioje nurodoma, kad esamas branduolinių elektrinių parkas gali būti palaipsniui išmontuotas kartu su iškastiniu kuru, nes ES šalys pereina prie gerokai veiksmingesnės energetikos sistemos, paremtos atsinaujinančiais energijos ištekliais ir lankstumu.
Pagal Paryžiaus susitarimo suderintą scenarijų (PAC), kuriame pateikiamas realus būdas Europai iki 2040 m. pasiekti 100 proc. atsinaujinančiųjų išteklių energijos, ataskaitoje nagrinėjamas veiksnių, dėl kurių branduolinė energija išstumiama iš energijos rūšių derinio, derinys:
– Energijos poreikis smarkiai sumažėja dėl efektyvumo ir pakankamumo priemonių, optimizuoto paklausos valdymo ir lankstumo, taip pat dėl procesų, kuriuose šiuo metu naudojamas iškastinis kuras, elektrifikavimo.
– Spartus atsinaujinančiosios energijos, kurios gamybos sąnaudos yra mažesnės nei iškastinio kuro ir branduolinės energijos ir kurios dekarbonizacijos potencialas yra didesnis, diegimas.
– Lankstumo galimybių derinys, įskaitant tarpvalstybines tinklų jungtis, kaupimą ir reagavimą į paklausą, ekonominiu efektyvumu ir tiekimo saugumu pranoksta branduolinę energetiką net ir tada, kai atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba svyruoja.
Branduolinės energijos mažėjimo trajektorija pagal PAC scenarijų atitinka dabartines energetikos tendencijas ir politiką Europoje. Ataskaitoje nagrinėjami įvairūs veiksniai, lemiantys branduolinės energijos vartojimo mažėjimą atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos taupymo naudai:
– Branduolinės energijos dalis Europos energijos poreikių patenkinime yra palyginti nedidelė. Tik 12 iš 27 ES šalių gamina branduolinę energiją, kuri sudaro 10 proc. jų bendro galutinio energijos suvartojimo, įskaitant paties elektros energijos sektoriaus suvartojimą.
– ES branduolinės energijos gamyba priklauso nuo senstančio branduolinių reaktorių parko. Visos Europos branduolinės elektrinės, išskyrus dvi, buvo pastatytos iki 2000-ųjų. Jei nebus toliau plečiama jų veikla, dauguma esamų ES reaktorių, kurių vidutinis amžius yra apie 40 metų, bus uždaryti iki 2030 m.
– ES branduolinės energijos gamyba jau dabar mažėja: Pastaruosius du dešimtmečius branduolinės energijos dalis ES elektros energijos balanse nuolat mažėjo. Gamyba sumažėjo nuo 860 TWh 2000 m. iki 619 TWh 2023 m., o 2004 m. pasiekė aukščiausią lygį – 928 TWh.
– Branduolinės energijos sąnaudos didėja. Didėjančios techninės priežiūros, kuro ir eksploatavimo nutraukimo sąnaudos turėtų paskatinti anksčiau nutraukti eksploatavimą.
Ataskaitoje daroma išvada, kad ES valstybių pastangos mažinti anglies dioksido išmetimą turėtų būti nukreiptos į energijos vartojimo mažinimą pramonėje, pastatuose ir transporte, kartu didinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą. Šių uždavinių mastas gerokai viršija bet kokias pastangas atsisakyti branduolinės energijos 12 ES šalių, turinčių branduolinių pajėgumų, kaip nurodyta PAC scenarijuje. Kadangi ES šalys sparčiai mažina energijos paklausą ir naudoja atsinaujinančiuosius energijos šaltinius, branduolinė energija gali greitai tapti nereikalinga ir nekonkurencinga.
Ataskaitoje taip pat nagrinėjamos išsamios penkių ES šalių, turinčių dabartinius branduolinius pajėgumus, trajektorijos, modeliuojamos pagal PAC scenarijų: Prancūzijoje, Slovakijoje, Suomijoje, Belgijoje ir Ispanijoje.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Energetikos ministeriją atsisakyti minties statyti bet kokius atominės energetikos įrenginius, nes jie neturi jokios perspektyvos.