Vokietijos aplinkos apsaugos agentūros (UBA) užsakytame tyrime (čia) išsamiai išanalizuotas ir palygintas lengvųjų ir komercinių automobilių su įprastiniais ir alternatyviaisiais degalais poveikis aplinkai ir klimatui, atsižvelgiant į visą transporto priemonės gyvavimo ciklą. Remiantis tyrimo rezultatais, sparčiai plečiant atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą, lengvųjų elektromobilių nauda klimatui padidėja nuo 40 proc. 2020 m. įregistruotiems elektromobiliams iki 55 proc. 2030 m. įregistruotiems elektromobiliams. Nauda klimatui išliks net ir tuo atveju, jei ateinančiais metais gerokai padidės iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminamų el. degalų dalis, skirta automobiliams su vidaus degimo varikliais.
2020 m. įregistruotiems elektra varomiems automobiliams vis dar yra tam tikrų trūkumų, susijusių su poveikiu aplinkai. Visų pirma reikia pasverti poveikį vandeniui (vandens eutrofikacija) ir dirvožemiui (rūgštėjimas) bei tokių transporto priemonių naudą klimatui.
Elektromobilių trūkumus daugiausia lemia tai, kad elektra vis dar pagrinde gaminama iš iškastinio kuro. Vykstant perėjimui prie atsinaujinančios elektros energijos, šie trūkumai ir toliau mažės. 2050 m. elektromobiliai lenks automobilius su vidaus degimo varikliais pagal visus analizuotus poveikio aplinkai rodiklius. Pavyzdžiui, elektromobiliai taip pat sukels apie 27 proc. mažiau vandens eutrofikacijos nei benzininiai automobiliai. Be to, dėl elektromobilių didėja žaliavų, kai kurių iš jų, pavyzdžiui, kobalto, nikelio ir ličio, paklausa ir gavyba. Tačiau pirminių žaliavų pasiūlą ilgainiui galima sumažinti tinkamai jas perdirbant.
Tikslinės, biudžetui neutralios priemonės, pavyzdžiui, motorinių transporto priemonių mokesčio reforma, pagal kurią pirmaisiais naujo automobilio registravimo metais taikomas papildomas mokestis už automobilius, išmetančius daug CO2, suteikia privalumų, kai kalbama apie spartų elektromobilumo didinimą. Tai galėtų būti daug veiksmingiau nei panaikinta pirkimo priemoka. Tačiau siekiant sumažinti aplinkai ir klimatui žalingą poveikį ir dar greičiau padaryti transportą dar palankesnį klimatui, tebėra svarbus perėjimas prie alternatyvaus transporto, pvz., viešojo ar dviračio. Kiekviena išvengta kelionė leidžia sutaupyti elektros energijos ar degalų ir saugo žmones bei aplinką.
Tyrime taip pat analizuotas sunkiųjų krovininių transporto priemonių poveikis aplinkai. Suskystintas gamtines dujas (SGD) naudojančios sunkiasvorės krovininės transporto priemonės neturi pranašumo prieš dyzelines sunkiasvores krovinines transporto priemones nei 2020 m., nei 2030 m. registruotoms transporto priemonėms. Elektriniai sunkvežimiai turės akivaizdžių pranašumų klimato požiūriu 2030 m. įregistruotoms transporto priemonėms. Dėl didelės sunkiasvorių krovininių transporto priemonių ridos naudojimo etapas yra dar svarbesnis nei lengvųjų automobilių – tai reiškia, kad transporto priemonės ir baterijos gamybos metu išmetamų teršalų kiekis nėra toks reikšmingas.
Jei sparčiai plėsis atsinaujinančių išteklių energijos naudojimas, 2030 m. įregistruoti elektriniai sunkvežimiai su baterija turės 73-78 proc. klimato pranašumą prieš 2030 m. įregistruotas transporto priemones su vidaus degimo varikliais; priešingu atveju šis rodiklis bus 55-60 proc. Be to, 2050 m. šios transporto priemonės gamybos metu išmestų mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei vidaus degimo varikliai.
Apibendrinant: siekiant išnaudoti elektromobilių teikiamą naudą klimatui ir aplinkai, būtina skubiai sukurti ir išplėsti įkrovimo infrastruktūrą.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Energetikos ministeriją ir LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narius kuo greičiau išlyginti konkurencingumą elektromobiliams su biodegalais. Taip pat, Alternatyviųjų degalų įstatyme nurodyti, kad kiekvienoje degalinėje privalo būti bent po vieną greitąją ir vieną paprastą elektromobilių įkrovimo stotelę.