Prieš kelias savaitės Lietuvoje pasibaigė pirmasis jūrinio vėjo aukcionas. Didžiausią sumą – 20 mln. Eur už galimybę vystyti 700 MW galios neištirtą jūrinį parką pasiūlė “Ignitis renewables” (“Ignitis grupė” dalis). Situacija dar kartą parodo, kad atsinaujinančios energijos vystymas pasidarė toks pigus, kad vystytojai yra pasiruošę sumokėti už tokią galimybę.
Palyginimui, įvairių energijos gamybos technologijų kaštai:
Keli reikšmingesni pastarųjų metų jūrinio vėjo aukcionai:
- 2021 Danijoje 1 GW – 375 mln. Eur (RWE);
- 2022 Nyderlanduose 752 MW – 63,5 mln. Eur (Shell +Eneco);
- 2023 Vokietijoje 2 GW – 3,66 mlrd. Eur (BP), 2 GW – 3,12 mlrd. Eur (BP), 2 GW – 3,75 mlrd. Eur (Total) ir 1 GW – 2,07 mlrd. Eur;
- 2023 Lietuvoje 700 MW – 20 mln. Eur (Ignitis Group);
- 2023 Lietuvoje 700 MW – ? (antras aukcionas);
- 2023 Norvegijoje 3 GW – ?
Iki šiol būdavo neigiama praktika, kad vėjo aukcioną laimi pasiūlę nustatytą mažiausią CfD (contract for difference/sandorių kainų skirtumo) sumą. Būdavo atvejų, kad tą nustatytą mažiausią sumą pateikia net keletas vystytojų ir tuomet traukiami burtai. Toks nugalėtojo išaiškinimas yra neefektyvus ir ne pagal rinką, nes, tikėtina, kad tarp vystytojų yra tokių, kurie su mielu noru ne tik, kad negautų garantuotos kainos, o netgi prisiimtų riziką sumokėti, kad tik gautų galimybę vystyti specifinį jūrinį parką. Tuomet laimi pats efektyviausias vystytojas. Tai yra geraai ir vartotojui, nes valstybė, kaip tiesiogiai nevartojanti elektros, neprisiima ilgalaikių įsipareigojimų (ir rizikų) mokėti sutartą kainą. Kitu atveju, vėl būtų grįžimas prie VIAP dedamosios, tik, galimai, gerokai didesnės nei ji buvo anksčiau.
Kiek anksčiau liepą “Litgrid” paskelbė (čia), kad po pirmojo prašymų teikimo ciklo, trukusio nuo kovo 13 iki birželio 6 d., iš viso rezervavo 2945 MW galią 35 naujiems projektams. Bendra projektų leistina generuoti galia sudaro 2839 MW: vėjo elektrinėms rezervuota 1244 MW galia, saulės elektrinėms – 821 MW galia, o kaupimo įrenginiams – 775 MW galia. Iš jų 1040 MW sudaro naujos hibridinės elektrinės (tame pačiame taške prie tinklo prijungtos saulės ir vėjo elektrinės) ir esamų elektrinių išplėtimas į hibridines. Papildomai vienas vystytojas pateikė prašymą pasirašyti ketinimų protokolą dėl dar 152 MW galios hibridinės elektrinės su kaupikliu, kuriai būtų reikalinga tinklo plėtra, į tai investuojant pačiam vystytojui.
Šiuo metu prioritetinėms grupėms (skurdo mažinimo AIEB, AIEB PEB, GV ir t.t.) iki šių metų galo dar liks vieš 1 GW tinklo pajėgumų, kurie yra nepanaudoti. Sprendimas, esant labai dideliam prioritetinių grupių plėtros sustojimui tam tikruose regionuose – skelbti aukcionus, kad vystytojai galėtų išnaudoti esamas galias, kurios nebus ribojamos. Surinktos lėšos (vienkartinis mokėjimas ar metinis mokestis) būtų naudojamos perdavimo tinklo mokesčiui vartotojams sumažinti.
Gaunasi, kad atsinaujinančios energetikos vystymas yra naudingas aplinkai ir klimatui, o aukcionai – vartotojams.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia energetikos ministeriją svarstyti galimybę dalį elektros pralaidumo galių, nesant prioritetinių grupių susidomėjimo, teikti į aukcionus.