Paskelbta naujausia speciali Eurobarometro apklausa apie klimato kaitą. Apklausti 26,358 europiečiai iš visų 27 EU šalių, tarp jų ir 1009 Lietuvos gyventojai. Apklaustieji neneigia, kad klimato kaita svarbi, tačiau prioretizuoja kitas pasaulines problemas. Gyventojai palaiko klimato neutralumo tikslus, atsinaujinančios energetikos plėtrą ir vertina to sukuriamas saugumo ir ekonomines galimybes. Nors gyventojai didžiausią atsakomybės dėl klimato kaitos valdymo dalį priskiria vyriausybėms, EU, verslui ir pramonei bei vietiniai valdžiai, nesikrato ir asmeninės atsakomybės.
Pagrindiniai skaičiai:
93 % europiečių mano, kad klimato kaita yra rimta problema. 73 % europiečių pritarė teiginiui, kad žala dėl klimato pokyčių yra daug didesnė nei investicijos, reikalingos ją mažinti ar prie jos prisitaikyti.
Beveik devyni iš dešimties ES piliečių (88 %) sutinka, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai turėtų būti sumažinami iki minimumo bei kompensuojami, kad iki 2050 m. ES pasiektų klimato neutralumą. 87% respondentų mano, kad EU turėtų siekti didesnio energetinio efektyvumo. 7 iš 10 respondentų (70 %) mano, kad mažinti iškastinio kuro importą apsimoka ir taip prisidedama prie energetinio saugumo.
93 % piliečių jau imasi individualių klimato veiksmų. Europos piliečiai taip pat jaučia klimato pokyčių grėsmę kasdieniame gyvenime. Vidutiniškai daugiau nei trečdalis europiečių jaučiasi asmeniškai susidūrę su aplinkos ir su klimatu susijusi rizika ir grėsmėmis, daugiausia Pietų Europoje.
Lietuvos gyventojų nuomonė:
69 % Lietuvos apklaustųjų mano, kad klimato kaita yra labai rimta problema (23 % – gana rimta problema, 7 % – nerimta problema). Tačiau lyginant su kitomis pasaulinėmis problemomis, klimato kaita pagal svarbumą reitinguojama 5 vietoje:
1. Ginkluoti konfliktai (LT 59 %/ EU 52 %)
2. Skurdas, badas ir geriamo vandens stygiaus (LT 44 %/ EU 58 %)
3. Branduolinių ginklų platinimas (LT 41 %/ EU 21 %)
4. Ekonominė padėtis (LT 39 %/ EU 38 %)
5. Klimato kaita (LT 33 %/ EU 46 %)
Dauguma apklaustųjų Lietuvos gyventojų sutinka, kad klimato kaitos ir aplinkos problemų sprendimui turi būti skiriamas prioritetas (86 %) bei didesnė finansinė parama švariai energetikai (82 %). 93 % apklaustų lietuvių palaiko atsinaujinančios energetikos plėtrą.
Gyventojai ir patys imasi veiksmų (LT 55 % (+7 % lyginant su 2021 m.)/ EU 63 % (-1 % lyginant su 2021 m.)).
Dažniausiai lietuviai rūpinasi savo atliekų kiekiu ir jų rūšiavimu (LT 73 %/ EU 70 %), vengia vienkartinių gaminių (LT 48 %/ EU 53 %).
Taip pat Lietuvs gyventojai renkasi energetiškai efektyvesnius prietaisus (LT 37 %/ EU 37 %), ekologiškesnį maistą (LT 24 %/ EU 28 %), tvaresnius judumo būdus (LT 22 %/ EU 28 %).
Įdomu, kad skirstant atsakomybę dėl klimato kaitos veiksmų, lietuviai priskiria daugiau atsakomybės aplinkosaugos grupėms nei EU vidurkis (LT 43 %/ EU 29 %).
Lietuviai, kaip ir kiti europiečiai, mažiau linkę apšildinti savo būstą (LT 17 %/ EU 17 %), įsirengti energijos reguliavimo prietaisus (LT 11 %/ EU 13 %). Lyginant su EU vidurkiu, Lietuva išsiskiria tuo, kad gyventojai daug mažiau linkę atsisakyti mėsos (LT 13 %/ EU 31 %), atsižvelgti į savo maisto anglies pėdsaką (LT 7 %/ EU 15 %) ir kelionių pėdsaką (LT 3 %/ EU 11 %).
Lietuviai, panašiai kaip ir kitų EU šalių gyventojai, nėra patenkinti nacionalinės valdžios pastangomis valdant klimato kaitą (LT 67 %/ EU 62 %).
Atsižvelgiant į šios ir standartinės Eurobarometro apklausos rezultatus (čia) galima teigti, kad Lietuvos gyventojai yra pasiruošę pokyčiams ir tolimesniam atsinaujinančios energetikos progresui. Svarbu ir toliau skatinti atsinaujinančios energetikos projektus sukuriant tam palankią reguliacinę ir finansinę aplinką (Žiedinės ekonomikos rekomendacijos čia).
Tai, kad gyventojų individualūs veiksmai daugiausiai nukreipti tik į atliekų sektorių, iliustruoja, kad didelė dalis visuomenės dar iki galo nesuvokia problemos masto ir kompleksiškumo arba nėra įgalinti prisidėti prie kitų sprendimų būdų. Valstybei svarbu teikti prioritetą didžiausią žalą sukeliančioms sritims – iškastinio kuro pramonei, žemės ūkiui ir kitoms ir įtraukti gyventojus į šiuos procesus.