Jau nuo 2035 metų Europos Sąjungoje, iš esmės, neturėtų būti parduodami nauji lengvieji automobiliai varomi vidaus degimo varikliu. Kodėl taip nuspręsta? Visų pirma dėl to, kad nesvarbu koks kuras yra naudojamas vidaus degimo variklyje – sukuriama tarša. O nuo tokios taršos kasmet miršta dešimtys, jei ne šimtai tūkstančių žmonių Europos Sąjungoje. Europos aplinkos apsaugos agentūra skaičiuoja (detaliau čia), kad Lietuvoje per metus vien nuo azoto oksidų per metus miršta apie 140 žmonių.
Perėjimas prie elektromobilio nuo vidaus degimo variklio:
Elektromobiliai mažina stabdžių keliamą taršą
Pirma, įprastuose automobiliuose su vidaus degimo varikliais (VDV) automobiliui stabdyti dažniausiai naudojami diskiniai stabdžiai, kurie skleidžia taršą kietosiomis dalelėmis. Kita vertus, elektromobiliai stabdymui gali naudoti elektros variklį, todėl nereikia naudoti stabdžių ir taip sumažėja išmetamų dalelių kiekis. Šis procesas vadinamas rekuperaciniu stabdymu, nes stabdymo energija grąžinama į automobilio akumuliatorių, kur ji gali būti naudojama automobiliui krauti. Nors šiuo metu nėra daug duomenų apie tai, kiek dalelių išmetama naudojant regeneracinį stabdymą, manoma, kad dėl šios technologijos dalelių kiekis labai sumažės, nes beveik visi elektromobilių gamintojai siekia naudoti regeneracinį stabdymą, kad padidintų elektromobilio efektyvumą.
Elektromobiliai turi mažesnę taršą dalelėmis
Lyginant elektromobilių ir automobilių su vidaus degimo varikliais išmetamų kietųjų dalelių kiekį, daugiausia dėmesio skiriama tik pirminiam kietųjų dalelių masės (KD) kiekiui, t. y. toms dalelėms, kurias tiesiogiai patenka į aplinką kaip išmetamosios dujos, padangos ir stabdžiai. Tačiau neatsižvelgiama į “antrinę” dalelių taršą, kurią taip pat sukelia VDV automobiliai. Šios dalelės neišmetamos tiesiogiai iš išmetamųjų dujų vamzdžio, bet susidaro ore dėl kitų teršalų, pavyzdžiui, azoto oksidų (NOx), angliavandenilių ir amoniako (NH3), išmetamų iš duslintuvo. Kaip ir pirminės dalelės, šios “antrinės” dalelės taip pat prisideda prie KD2,5 (dalelės, mažesnės nei 2,5 mikrono) ir KD10 (dalelės, mažesnės nei 10 mikronų) taršos, taip blogindamos oro kokybę. Neseniai atlikto Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimo duomenimis (čia), šios antrinės dalelės gali sudaryti iki 29 % viso automobilio išmetamų kietųjų dalelių kiekio, todėl, jas ignoruojant, galima gerokai nuvertinti bendrą automobilių su vidaus degimo varikliais išmetamų kietųjų dalelių taršą.
Svarbiausia, kad EBPO tyrime nustatyta, jog skaičiuojant visus su automobiliais susijusius dalelių šaltinius, įskaitant antrines daleles, lengvieji ir visureigiai elektromobiliai išmeta mažiau KD2,5 ir KD10 nei dyzeliniai ar benzininiai automobiliai. Kietųjų dalelių išmetimas sumažėja 6-42 proc., kai vietoj įprasto automobilio su vidaus degalų varikliu naudojamas elektrinis automobilis.
Elektromobiliai neturi variklių išmetamų toksinių medžiagų
Pereinant nuo automobilių su vidaus degalų variklio prie elektromobilių pašalinama visa nuodinga išmetamųjų dujų tarša, pavyzdžiui, azoto oksidai (NOx), anglies monoksidas (CO) ir angliavandeniliai bei kietosios dalelės. Vienas iš šių kenksmingų teršalų – azoto dioksidas (NO2) – Europoje kasmet sukelia daugiau kaip 50 000 ankstyvų mirčių. Jis sukelia kvėpavimo takų bei širdies ir kraujagyslių ligas ir gali tapti mirties nuosprendžiu sergantiesiems astma.
NO2 yra didelė problema miestuose, kur intensyvus eismas skleidžia nuodingas dujas visai šalia žmonių kvėpavimo, mokyklos ir gyvenamosios vietos. Įprastinių automobilių išmetami azoto oksidai (NOx), į kurių sudėtį įeina ir NO2, ir NO (NO ore virsta NO2, todėl abi dujos prisideda prie oro taršos), yra pagrindinė priežastis, kodėl daugelyje Europos miestų vis dar tvyro oras, viršijantis teisės aktais nustatytas oro kokybės ribas.
Automobiliai su vidaus degimo varikliais taip pat išmeta kitus teršalus, kurie prisideda prie prastos oro kokybės. Tai anglies monoksidas, angliavandeniliai, amoniakas ir kitos mažiau žinomos, tačiau toksiškos ir vėžį sukeliančios cheminės medžiagos, įskaitant benzeną ir policiklinius aromatinius angliavandenilius. Patys automobilių gamintojai pripažįsta, kad neįmanoma pašalinti kenksmingų teršalų, išmetamų iš įprastinių automobilių variklių. Nėra technologijos, kuri visiškai pašalintų degimo proceso metu susidariusius teršalus prieš jiems patenkant į išmetamąsias dujas. Problemos neišspręs net ir būsimi elektroniniai degalai (gaminami iš atsinaujinančios elektros energijos, o ne iš iškastinio kuro).
Vienintelė galimybė panaikinti šių kenksmingų teršalų išmetimą iš automobilių yra pereiti nuo variklių prie elektros variklių. Kuo greičiau tai įvyks, tuo greičiau visoje Europoje bus jaučiama oro kokybės nauda.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia LR Seimą ir Vyriausybę imtis daugiau priemonių, kad sparčiau būtų pereinama nuo automobilių su vidaus degimo varikliu prie elektromobilių.