Vokietijos nevyriausybinė organizacija “Deutche Umwelthilfe” kasmet dalina “auksinio maitvanagio” apdovanojimus už įžūliausią metų melą aplinkosaugos srityje. 2023 m. iš kelių šimtų pateiktų paraiškų, buvo išrinktos 5 įmonės, kurios žada draugiškumą aplinkai ir išnaudoja vartotojų ekologinę sąmonę savo pelnui gauti.
2023 m. “auksinio maitvanagio” nominantai:
“Lidl” tariamai aplinkai draugiškas “perdirbamas butelis”. “Lidl” kelis mėnesius reklamavo savo vienkartinius plastikinius butelius, tam skirdama milijoninį biudžetą, teigdama, kad jie yra “geresni už stiklinius ir PET grąžintinus butelius, lyginant CO2”. Šiuos teiginius esą patvirtina specialiai užsakytas gyvavimo ciklo vertinimo tyrimas. Tačiau ar visa tai iš tiesų tiesa? Tai rodo kruopštūs tyrimai: “Lidl” savo visiškai naują vienkartinių pakuočių sistemą lygina su vidutiniais daugkartinių pakuočių sektoriaus duomenimis, kurie yra net dešimties metų senumo – tai iškreipiantis palyginimas. Ir vis dėlto “Lidl” ekologiniame balanse daugkartinio naudojimo butelių rezultatai yra geresni nei bendrovės 0,5 l perdirbto plastiko butelių, į kuriuos taip pat buvo atsižvelgta. Tačiau reklamoje vartotojai apie tai nieko nesužino. Jiems apie tai taip pat nesakoma: Siūlomas 100 proc. perdirbimo ciklas neegzistuoja. Kodėl taip yra? Nes kiekvieno perdirbimo proceso metu prarandamas plastikas, o norint jį kompensuoti, reikia pridėti medžiagų iš kitų šaltinių. Be to, ne visi parduoti vienkartiniai plastikiniai buteliai grąžinami į rinką, todėl 100 proc. ciklas nėra logiškas. “Lidl” yra viena iš pagrindinių plastiko pertekliaus kaltininkių, dėl kurio klimatas ir aplinka patiria didelę naštą. Aplinkai ir klimatui draugiškas sprendimas “Lidl” būtų siūlyti regioninius grąžintinus butelius, tačiau prekybos tinklas kol kas atsisako tai daryti.
“McDonald’s” kampanija “I am beautiful”. Vykdydama didelio masto kampaniją “McDonald’s” naudoja šūkį “I am beautiful”, kad reklamuotų savo atliekas kaip “tvaresnes” ir prisidėtų prie išteklių apsaugos. Pagal plakatus panaudoti puodeliai virsta net knygomis, medžio drožlių plokštė yra tvari, o dėl ledų pakuočių ir vienkartinių popierinių šaukštų iš viso galima sutaupyti daugiau kaip 1 430 tonų plastiko. Tačiau kaip reklamuojamas puodelių perdirbimas atrodo iš tikrųjų ir ar dėl to vienkartiniai gaminiai tampa tvarūs? Aišku, kad ne. Tik trečdalis restoranuose surinktų vienkartinių puodelių patenka į specialų perdirbimo procesą Jungtinėje Karalystėje, kur jie paverčiami vadinamosiomis “Happy Meal” knygelėmis. Tačiau tik 40 proc. jų sudaro perdirbta puodelių medžiaga. Likusiems 60 proc. pagaminti “McDonald’s” naudoja naują pluoštą, kuriam iškirsta daug medžių. Deja, “McDonald’s” tik bando atrodyti gerai be realių veiksmų vengti atliekų susidarymo ir realiai saugoti klimatą. – 2023 m. nugalėtojas
“Vattenfall” “Industrial Emissions Face Mist”. Švedijos energetikos bendrovė “Vattenfall” kartu su aktore ir modeliu Cara Delevingne reklamuoja riboto tiražo veido purškalą, pagamintą iš pramoninių nuotekų. Tikslas: jie nori žiniasklaidos priemonėmis įrodyti, koks švarus yra jų ekologiškas vandenilis, ir išsiskirti kaip pionieriai. Modeliui iš tiesų labai pasisekė, kad purškalui naudojamas vanduo gaunamas iš vienintelio bandomojo projekto šiaurės Švedijoje, kuris iš tikrųjų veikia be iškastinio kuro. Mat nutylima, kad didelė dalis vandenilio gamybos vis dar vyksta naudojant iškastinį kurą arba vandenilis gaminamas kaip šalutinis produktas cheminiuose procesuose, pavyzdžiui, perdirbant sunkiąją naftą. Tačiau tai yra bet kas, tik ne ekologiška ar naudinga odai. Be to, kaip tik čia ir yra spąstai: vandenilis pats savaime iš tikrųjų nėra ekologiškas ar tvarus, nes jam pagaminti reikia daug energijos, todėl susiduriame su kita problema: vandenilis yra ekologiškas klimatui tik tuo atveju, jei jis gaminamas iš ekologiškos elektros energijos!
“Costa Cruises” vykdomas žaliasis smegenų plovimas dėl kruizų. “Costa” siūlo vartotojams, kad jie gali keliauti tvariu kruiziniu laivu “Costa Smeralda”. Kaip tai turėtų veikti? Jie reklamuoja suskystintų gamtinių dujų (SGD), kurios, beje, vadinamos “švariausiu kuru pasaulyje”, naudojimą be jokių faktų. Tačiau yra du kabliukai. Suskystintos gamtinės dujos dažnai išgaunamos naudojant taršų hidraulinį ardymą, o ICCT (Tarptautinė švaraus transporto taryba, 2020 m.) duomenimis, laivybai naudojamos SGD klimatui kenkia ne mažiau nei įprastiniai degalai. Tiesa, naudojant SGD suskystintas gamtines dujas susidaro gerokai mažiau į suodžius panašių oro teršalų. Tačiau poveikis klimatui gali būti dar blogesnis, nes laivyboje paprastai naudojami varikliai sukonstruoti taip, kad gali išsiskirti ypač daug metano – tikro klimato žudiko. Be to, iš dešimties “Costa” laivų tik dviejuose yra varomoji sistema, galinti dirbti su SGD. Be to, pramonės tarnybų duomenimis, save vadinanti “tvarumo karaliene” nuo metų pradžios dėl išaugusių kainų plaukia ne reklamuojamomis SGD, o jūriniu gazoliu, kuris yra kenksmingas aplinkai. Veltui ieškota informacijos apie tai! Skaidri komunikacija? Tokios nėra! Tikras tvarumas? Jokių šansų!
“Klimato dyzelinas” iš “Klima Kraftstoffe”. Kiekviena kelionė automobiliu yra naudinga klimatui? Tai žada ir reklamuoja “Klima Kraftstoffe GmbH” savo vadinamąjį “klimato dyzeliną”. Šis “žaliasis dyzelinas” yra “žingsnis link ekologiškesnio, mažiau CO2 išmetančio mobilumo”, o “su kiekvienu įpiltu litru saugote mūsų klimatą ir gamtą”. Tačiau deginant “klimato dyzeliną” automobilyje, į orą išmetama tiek pat klimatui kenksmingo CO2, kiek ir deginant įprastą, iškastinį dyzeliną. Teiginys, kad važinėjimas automobiliu su “klimato dyzelinu” būtų geras darbas klimatui, iš pat pradžių yra visiškai groteskiškas. Įmonė savo reklaminius teiginius teisina teigdama, kad dyzelino pagrindą iš dalies sudaro ne iškastinė nafta, o biologinės medžiagos, pavyzdžiui, panaudoti kepimo riebalai ar skerdyklų atliekos. Tačiau pirmiausia šios tariamos “atliekos” yra vertingos žaliavos, kurios naudojamos ir kituose sektoriuose. Be to, tokių biologinių medžiagų yra labai mažai. Vokietijoje jos jau daugelį metų vis dažniau importuojamos iš Azijos. Tačiau bendrovė ne tik kalba apie mažesnį CO2 išmetimą naudojant “klimato dyzeliną”, bet ir be jokių įrodymų tvirtina, kad šie degalai mažiau teršia orą nei iškastinis dyzelinas. Iš tiesų 2022 m. Vokietijos automobilių asociacijos (ADAC) atlikti bandymai parodė priešingai: palyginti su iškastiniu dyzelinu, nustatyta, kad išmetamosiose dujose padaugėjo azoto oksidų ir ypač mažų, taigi ypač kenksmingų, dalelių. Faktas yra toks: vidaus degimo transporto priemonės tikrai netaps ekologiškos naudojant šiuos degalus!
Lietuvoje situacija yra panaši ir daugybė įmonių užsiima žaliuoju smegenų plovimu. Pavyzdys galėtų būti NESTE ir A. Kaušpėdo reklama, kuri teigia, kad jų “dyzelinas” sumažina CO2 išmetimus 90 %. Tačiau tai yra melas, nes tokių degalų išmetimai ir gamyba, bendrai skaičiuojant, turi didesnį neigiamą poveikį aplinkai nei iš naftos pagamintas dyzelinas.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kitais metais planuoja padaryti panašų apdovanojimą. Laukite naujienų!