Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) birželį Seime pateikė skaičiavimus dėl gaminančių vartotojų sukuriamų naudų ir kaštų, tačiau atliktuose skaičiavimuose yra neteisingų prielaidų ir nevertinama faktinė situacija rinkoje. Tuo pačiu nepriklausomi elektros energijos tiekėjai besiskųsdami dėl galimų nuostolių toliau skatina gaminančių vartotojų atsiradimą.
Lietuvoje pastaraisiais metais gaminančių vartotojų plėtra buvo itin sparti ir jau viršijo 150 tūkst. Šis pasiekimas įspūdingas, net lyginant su pažangiausiomis ES valstybėmis. Viena iš esminių tokio gaminančių vartotojų augimo priežasčių – palankus abipusės apskaitos modelis, kuris leidžia gyventojams, norintiems investuoti į saulės elektrinę, preliminariai pasiskaičiuoti grąžą pagal vyraujančias elektros energijos kainas ir pilnai padengti savo vartojimo poreikius. Bet kokie pokyčiai šioje schemoje turėtų būti itin gerai apskaičiuoti, nes gaminantys vartotojai savo investicijomis prisidėjo prie maždaug 70 proc. visos įrengtos saulės elektrinių galios Lietuvoje.
Nepriklausomi elektros energijos tiekėjai šiuo metu deda daug pastangų, kad pakeistų esamą sistemą. Jie samdo lobistus, kurie siekia daryti įtaką Seimo nariams ir Energetikos ministerijos darbuotojams, o socialiniuose tinkluose skleidžia klaidinančią informaciją. Visa ši komunikacijos kampanija sukelia tiek painiavos, kad net energetikos ministrui tenka daryti pranešimus spaudai, siekiant išaiškinti situaciją.
Tokioje aplinkoje šių metų birželį Valstybinis energetikos reguliuotojas Seime pristatė savo vertinimą dėl gaminančių vartotojų sukuriamų naudų ir kaštų. Pasak VERT atstovų, gaminantys vartotojai iškraipo situaciją rinkoje, nes jų į tinklą perduota elektros energija neva yra pigesnė nei atgauta, o nepriklausomi elektros energijos tiekėjai patiria nuostolius. Bet ar tikrai?
VERT skaičiavimai gal ir atrodytų pagrįsti, jeigu visi vartotojai turėtų biržos planus (t. y. pirktų elektrą pagal elektros energijos biržoje susiformuojančią kainą), o nepriklausomi elektros energijos tiekėjai tiesiog būtų tarpininkais. Tačiau situacija yra gerokai sudėtingesnė. Visų pirma, dauguma buitinių vartotojų turi fiksuotos elektros energijos kainos sutartis. Tai reiškia, kad net esant neigiamai elektros energijos kainai biržoje, nepriklausomas elektros energijos tiekėjas ją parduoda už sutartyje nustatytą kainą. Tuo pačiu kyla klausimas, iš kur elektros energijos tiekėjai gauna elektrą, kuria aprūpina savo vartotojus?
Įprasta praktika Europos elektros energijos rinkoje tokia, kad nepriklausomi tiekėjai pirkdami biržoje patenkina tik 10–30 proc. paklausos. Dažniausiai elektra atkeliauja iš gamintojų, kurie neretai yra antrinės ar su pačiais tiekėjais susijusios įmonės, tačiau taip pat ir iš kitų šalinių. Tarp tokių gali būti ir gaminantys vartotojai. Nepaisant to, VERT gaminančių vartotojų pagamintos elektros nevertina, nors jų tiekimą galima prognozuoti panašiu tikslumu kaip ir bendrą elektros suvartojimą.
Įdomu tai, kad nors su VERT pozicija nepriklausomi elektros energijos tiekėjai sutinka, tačiau patys siūlo vartotojams tapti gaminančiais vartotojais, tarpininkaudami parduodant nutolusių saulės parkų dalis, parduodami savo antrinių įmonių išvystytus nutolusius saulės parkus ar įrengdami saulės modulius ant stogų. Tai gal visgi gaminantys vartotojai negeneruoja jokio nuostolio, jei nepriklausomi tiekėjai patys plečia gaminančių vartotojų gretas?
Neabejoju, kad visi elektros vartotojai iš Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos tikisi vieno – kad ji veiks kaip nešališkas arbitras ir padės subalansuoti visų rinkos dalyvių santykius taip, kad nė viena grupė nesipelnytų kitos sąskaita. Taigi keista, kad Seime yra keliamas tik gaminančių vartotojų klausimas. Turime situaciją, kai dalis vartotojų gerokai permoka už elektros energiją, t. y. moka daugiau nei 29 centus už kilovatvalandę. Ar tai ne vartotojų nuostoliai? Galima pagirti energetikos ministeriją, kuri patobulino reguliavimą ir įpareigojo nepriklausomus tiekėjus informuoti vartotojus apie palankiausius planus. Tai turėtų įgalinti nemažai vartotojų ir leisti jiems sutaupyti. Bet dalis pažeidžiamiausių vartotojų – visų pirma stokojančių skaitmeninio raštingumo – negalės tuo pasinaudoti ir toliau permokės to net nežinodami. Tad jeigu jau yra siūlomi kažkokie papildomi mokesčiai gaminantiems vartotojams, sąžininga būtų kalbėti ir apie kainų lubas elektros energijos tiekėjams. Reguliuotojas turėtų saugoti visus – ne tik tuos, kurie gali samdyti lobistus.
Tai, kad VERT kelia klausimus ir teikia pasiūlymus yra būtina gero reguliavimo dalis. Tačiau svarbu, kad tie skaičiavimai būtų daromi ne taip, kaip naudinga vienai, kaip įprasta, stipresniajai pusei, o atsižvelgiant į visų, įskaitant pažeidžiamiausius vartotojus, interesus. Taip pavyktų pasiekti ne tik geresnį visų rinkos dalyvių sutarimą ir reguliavimą, bet ir užtikrinti, kad vartotojai nepermokėtų, o gaminančių vartotojų plėtra nesustotų.