Drabužių pramonė, kuri jau yra plačiai žinoma dėl savo didžiulio neigiamo poveikio aplinkai, 2023 m. 7,5 proc. padidino savo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus. Tokie skaičiai atskleidžiami Apparel Impact Institute (AII) metinėje ataskaitoje „Taking Stock of Progress Against the Roadmap to Net Zero 2025“ (čia). Šie duomenys rodo nerimą keliančią tendenciją: tai pirmasis metinis padidėjimas nuo tada, kai AII 2019 m. pradėjo stebėti klimato pokyčius.
Bendras drabužių sektoriaus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis siekė 944 mln. tonų, o tai sudaro beveik 2 proc. pasaulio ŠESD. Staigus padidėjimas dar labiau nutolina pramonę nuo savanoriško tikslo iki 2030 m. perpus sumažinti anglies dioksido išmetimus, kuris dabar atrodo vis labiau nepasiekiamas. Tikėtina problemos esmė yra nepaliaujami itin greitos mados ciklai ir didėjanti priklausomybė nuo pirminio poliesterio, kuris dabar sudaro 57 procentus pasaulinės pluošto gamybos. Tuo metu perdirbti pluoštai vis dar yra nepakankamai naudojami ir nesumažina priklausomybės nuo iškastinio kuro.
Akivaizdu, kad savanoriški susitarimai visiškai neveikia, o kelių prekės ženklų nedideli veiksmai – nieko nekeičia ir tarnauja tik kaip marketinginis triukas. Vienas iš efektyviausių sprendimų galėtų būti didesnė gamintojo atsakomybė su ekomoduliacija ir reikšmingais pakartotinio naudojimo tikslais.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Aplinkos ministeriją kuo greičiau atnaujinti tekstilės gaminių gamintojo atsakomybės darbo grupę ir nustatyti veikiančią ir ambicingą didesnę gamintojo atsakomybę tekstilės gaminių gamintojams ir importuotojams.
Publikacija finansuotas iš projekto „Aplinkosaugos koalicijos bendruomenės stiprinimas, siekiant atliepti visuomeninius pokyčius bei reaguoti į grėsmingai blogėjančią aplinkos būklę (2025 metai)” lėšų. Projektą remia LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (NVO fondas).