ES mastu įgyvendinamos programos LIFE finansavimas padeda vystyti bendruomenių energetiką visoje Europoje. Skyrus šios programos finansavimą, paramą gavo ir dvi energetikos bendrijos iš Lietuvos. Viena iš jų planuoja vystyti saulės ir vėjo energetiką bei naudoti kaupiklius. Esminė kliūtis kitų energetikos bendrijų plėtrai Lietuvoje – nacionalinės paramos nebuvimas.
Finansavimas Lietuvos energetikos bendrijoms skirtas pagal Europos energetikos bendrijų paramos priemonę, įgyvendinamą ES programos LIFE lėšomis. Ši priemonė yra skirta padėti energetikos bendrijoms ankstyvame etape, dar prieš investicijas, parengti būtinus techninius, finansinius ir teisinius pagrindus projektams. Pagal pirmąjį kvietimą atrinktos 73 bendrijos iš 22 Europos valstybių, kiekvienai jų skirta po 45 tūkst. eurų. Beveik 700 pateiktų paraiškų rodo augantį bendruomenių susidomėjimą galimybe pačioms gaminti elektros energiją. Kartu išryškėjo ir pagrindinis iššūkis – be ankstyvos finansinės ir ekspertinės pagalbos, bendruomenėms sunku pačioms pereiti nuo idėjos prie realaus projekto.
Lietuvoje finansavimą gavo dvi bendrijos – „PEB Drakonas ir skorpionas“ bei VšĮ „AEI Bendrija“. Bendrija „PEB Drakonas ir skorpionas“ vysto hibridinio energetikos parko projektą, apjungiantį saulės ir vėjo elektrines su kaupimo įrenginiais – tai būtų pirma tokio tipo generacija Lietuvoje. VšĮ „AEI Bendrija“ siekia kurti vietos elektros gamybos ir vartojimo modelį, leidžiantį gyventojams bendrai dalyvauti gaminant energiją. Kaimyninėje Latvijoje finansavimą taip pat gavo dvi energetikos bendrijos, o Estijoje – viena.
Tiek Lietuvoje, tiek kitose Baltijos valstybėse bendruomeninė energetika dar tik žengia pirmuosius žingsnius. Nors, Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos duomenimis, Lietuvoje registruotos net 67 energetikos bendrijos, realią elektros energijos gamybos veiklą vykdo tik keturios. Šie skaičiai atskleidžia didelį potencialą, kuris kol kas lieka neišnaudotas dėl ribotų nacionalinių finansavimo galimybių.
Remiantis paskutine Europos Komisijos ataskaita dėl energetikos, Europos Sąjungoje veikia daugiau nei 8 tūkst. energetikos bendrijų, pradedant nedidelėmis su viena ar dviem saulės elektrinėmis ant gyvenamųjų namų stogų ir baigiant didelėmis, valdančiomis didelius saulės ir vėjo parkus bei aprūpinančiomis dešimtis tūkstančių savo narių. Bendruomeninė energetika ES laikoma prioritetu, todėl iniciatyvoje „RepowerEU“ buvo numatyta, kad iki 2025 metų kiekvienoje savivaldybėje, turinčioje bent 10 tūkst. gyventojų, veiktų bent viena energetikos bendrija.
Paskelbus pirmojo programos LIFE kvietimo finansavimui gauti rezultatus, prasideda kitas paramos priemonės etapas. Atrinktos energijos bendrijos artimiausiais mėnesiais rengs verslo planus ir dalyvaus mokymuose, o neatrinktos, kurių Lietuvoje buvo 4, taip pat galės prisijungti prie kompetencijų kėlimo mokymų ir gaus grįžtamąjį ryšį, kuris padės pasiruošti antrajam finansavimo kvietimui, planuojamam 2026 m. pavasarį. Lietuvoje šį procesą koordinuoja nacionaliniai priemonės ekspertai – VšĮ „Žiedinė ekonomika“.
„Ši priemonė yra ypač svarbi Lietuvai, kur bendruomeninė energetika dar tik formuojasi. Ji padeda bendruomenėms pasirengti projektams, tačiau kartu aiškiai parodo ir nacionalinio finansavimo poreikį“, – sako Domantas Tracevičius, VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovas. Jo teigimu, nors bendruomeninė energetika Lietuvoje, Nacionaliniame energetinės ir klimato srities veiksmų plane, yra įvardijama kaip prioritetas, jos plėtrai šiems ir kitiems metams nenumatyta jokių finansavimo priemonių.
D. Tracevičius pabrėžia, kad siekiant subalansuotos atsinaujinančios energetikos plėtros, būtina skatinti ne tik gaminančius vartotojus, bet ir energetikos bendrijas, kurios prisideda prie stipresnių vietos bendruomenių ir pigesnės elektros energijos jų nariams.