
Dalijimasis elektra yra apskaitos operacija. Tai reiškia, kad ateityje, būnant bendrijos nariu, nepriklausomas elektros tiekėjas sumažins jūsų sąskaitą priklausomai nuo to ar dalijotės elektra su bendrijos nariais. Tačiau atskirų bendruomenės narių faktiškai suvartotos bendros elektros energijos kiekis gali skirtis. Tai priklauso nuo sąskaitų išrašymo arba dalijimosi metodo. Elektros energijos dalijimosi metodą apsprendžia teisinis reguliavimas, kuris turėtų Lietuvoje atsirasti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme.
Žmonės, nusprendę įkurti energijos bendriją, gali investuoti į bendrą elektros energijos gamybos įrenginį (pavyzdžiui, saulės ar vėjo jėgainę) arba pasiūlyti perteklinę elektros energiją iš savo šaltinio (paprastai saulės elektrinės ant stogo) bendram vartojimui (dalijimuisi). Kuo daugiau savo elektros energijos sunaudoja bendrijos nariai, tuo mažiau jos reikia pirkti iš nepriklausomo elektros tiekėjo ir tuo daugiau jie sutaupo. Jei bendrijos nariai elektrą vartoja tuo metu, kai ji gaminama (tai vadinama sutampančia gamyba ir vartojimu), jie taip pat mažiau apkrauna vietos skirstymo sistemą.
Praktinis elektros energijos dalijimosi arba atsiskaitymo už ją organizavimas yra labai svarbi energijos bendrijos projekto grąžos dalis. Bendrijos tikslas – maksimaliai išnaudoti savo elektros energiją, o tam įtakos turi elektros energijos dalijimosi metodai. Yra trys pagrindiniai metodai – statinis, dinaminis ir mišrus arba kombinuotas.
Statinis elektros dalijimosi metodas
Taikant statinį metodą, elektros energija dalijamasi tik vieną kartą. Juo dalijama elektros energija padalijama pagal iš anksto nustatytus procentus. Jei dalijimosi dalyvis nesuvartoja dalijamos elektros energijos per tam tikrą 15 minučių intervalą, ji negali būti paskirstyta kitam bendruomenės nariui arba aktyviam vartotojui.
Statinio metodo privalumas – geresnis nuspėjamumas dėl iš anksto sutartų dalijamos elektros energijos dalių. Kita vertus, trūkumas yra tas, kad dėl statinio paskirstymo bendrijoje nesunaudojama didžioji dalis elektros energijos. Jei narys nesuvartoja elektros energijos per tam tikrą laiko tarpą, ji perduodama į tinklą psaugoti. Šis metodas taip pat nesukuria papildomų paskatų didinti gamybos ir vartojimo persidengimą.
Dinaminis elektros energijos dalijimosi metodas
Dinaminis elektros energijos dalijimosi metodas taip pat yra vieno rato metodas. Skirtingai nuo statinio metodo, juo atsižvelgiama į faktinį kiekvieno dalijimosi dalyvio elektros energijos suvartojimą. Asmuo, kuris per tam tikrą 15 minučių intervalą sunaudoja daugiausia elektros energijos, gauna daugiausia bendrai naudojamos elektros energijos.
Taikant dinaminį metodą, bendruomenė naudoja didesnį elektros energijos kiekį, teoriškai – iki tiek, kiek ji suvartoja tam tikru metu. Tai suteikia daug daugiau paskatų gamybą ir vartojimą derinti tarpusavyje, tačiau gali neproporcingai sudaryti palankias sąlygas daug vartojantiems asmenims, o ne kitiems, kurie stengiasi sumažinti savo vartojimą.
Hibridinis elektros energijos dalijimosi metodas
Hibridinis (kombinuotas) metodas yra dviejų raundų metodas. Pirmasis etapas yra statinis, pagal iš anksto nustatytas procentines dalis. Tačiau jei dalijimosi dalyvis per tam tikrą 15 minučių intervalą nesuvartoja bendrai naudojamos elektros energijos, likusi elektros energija kitiems dalijimosi dalyviams paskirstoma dinamiškai, t. y. pagal jų faktinį suvartojimą.
Kombinuotasis metodas sujungia statinio ir dinaminio metodų privalumus ir iš esmės pašalina jų trūkumus. Bendrijos narių požiūriu jį galima apibūdinti kaip teisingiausią – kiekvienas narys pirmiausia gauna jam priklausančią elektros energijos dalį, o likusi elektros energija paskirstoma nariams pagal jų faktinį suvartojimą.
Infografike visi dalijimosi metodai iliustruojami:

ES valstybės narės naudoja skirtingus elektros energijos dalijimosi metodus. Pavyzdžiui, Prancūzijoje, Briuselyje ar Austrijoje leidžiami mišrūs paskirstymo metodai. Kitos šalys, pavyzdžiui, Graikija, elektros energiją skirsto naudodamos grynąją apskaitą, kuri leidžia pagamintą energiją vėliau paimti iš tinklo.
Įdomus nukrypimas yra Italija, kurioje grynoji apskaita papildoma parama, teikiama kaip supirkimo tarifas (garantuota supirkimo kaina už atsinaujinančios elektros energijos gamybą) ir skirstymo mokesčio nuolaida. Šių priemonių derinys sustiprina vietinės elektros energijos gamybos ir vartojimo sambūvį. Tačiau šis modelis nėra populiarus tarp Italijos bendruomenių, nes yra labai sudėtingas ir reikalauja daug administracinių pastangų.
Egzistuoja ir kitų, nuosavų elektros energijos paskirstymo metodų, kuriuos gali sudaryti, pavyzdžiui, kelių ratų statinio metodo nustatymas, skirtingi elektros energijos paskirstymo būdai darbo dienomis ir savaitgaliais arba skirtingais metų laikais. Galimybę nustatyti pasirinktinį paskirstymo metodą suteikia Prancūzija.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Energetikos ministeriją suteikti bendrijos galimybes pasirinkti norimus elektros energijos dalijimosi būdus (įskaitant hibridinį).