
2024-02-08 Europos Komisijos vadovybei buvo išsiųstas laiškas nuo 30 nevyriausybinių organizacijų (tarp jų iš VšĮ “Žiedinė ekonomika”) prašant pradėti riboti sojų biodegalus (čia).
Europos Komisija turi paskutinę galimybę iki birželio mėn. vyksiančių Europos Parlamento rinkimų įtraukti sojų aliejų greta palmių aliejaus į Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje (RED) pateiktą didelės ILUC rizikos žaliavų klasifikaciją.
Ir soja, ir palmių aliejus yra įvardijami kaip svarbūs miškų naikinimo ir nykimo veiksniai, ir jiems taikomas neseniai priimtas ES miškų naikinimo reglamentas. Todėl laiške Komisija raginama užtikrinti politikos nuoseklumą ir neleisti, kad RED taptų spraga, leidžiančia į ES įvežti miškų naikinimą skatinančius produktus.
Europos Parlamentas per derybas dėl RED jau paragino nedelsiant atsisakyti sojų ir palmių aliejaus, o kelios ES valstybės narės, įskaitant Prancūziją, Daniją, Belgiją ir Nyderlandus, savo iniciatyva jau pradėjo laipsnišką šio aliejaus atsisakymą.
ES atsinaujinančiosios energijos tikslai turėtų būti palaipsniui atsisakyta visų biodegalų, pagamintų iš augalinių kultūrų, nes žemės naudojimas biodegalų gamybai yra neproduktyvus klimato požiūriu. Įrodyta, kad iš sojos gaminamas biodyzelinas yra vienas iš pačių taršiasių klimato atžvilgiu, kuris išmeta iki dviejų kartų daugiau CO2 nei iškastinis dyzelinas, kurį jis pakeičia, įskaitant netiesioginį miškų naikinimą, kuris susidaro dėl sojos aliejaus paklausos. Šiuo metu sojos ir palmių biodegalai sudaro apie trečdalį ES biodyzelino žaliavos kiekio, tačiau dėl jų išmetama du trečdaliai ES išmetamo CO2 kiekio susijusio su biodegalais. Nepaisant šių faktų, pastaraisiais metais sojos biodyzelinas ES sparčiai plinta. 2015-2022 m. sojų biodyzelino suvartojimas Europos Sąjungoje išaugo penkis kartus, todėl būtina kritiškai išnagrinėti jo poveikį aplinkai ir visuomenei.
Ko laukia Komisija?
Šiuo metu Komisija susiduria su dideliu sojos augintojų šalių prekybiniu spaudimu, todėl tebėra labai svarbu, kad priimant sprendimus būtų vadovaujamasi moksliniais duomenimis, kuriuose pabrėžiama, jog būtina nedelsiant atsisakyti tiek sojų, tiek palmių biodegalų. Didelės ILUC rizikos žaliavų laipsniškas atsisakymas yra suderinamas su PPO taisyklėmis, remiantis aplinkos apsaugos principu. Galiausiai prekybos ginčai ir derybos neturėtų atgrasyti ES nuo esminių sprendimų klimato srityje priėmimo ir suderinimo su tarptautiniais įsipareigojimais. ES priėmė teisingą sprendimą, kai 2019 m. palmių aliejų priskyrė prie didelės ILUC rizikos žaliavų, nepaisydama didžiulio prekybos spaudimo iš palmių augintojų šalių. Dabar ji turi įgaliojimus tą patį padaryti ir dėl sojų biodegalų.
O kaip yra Lietuvoje?
Remiantis 2022 m. alternatyviųjų degalų vartojimu:
Animal manure and sewage sludge | 1052950 |
Biomass fraction of industrial waste | 457476237 |
Biomass fraction of mixed municipal waste | 9835679 |
Bio-waste | 36847829 |
Corn (maize) | 330970411 |
Husks | 3171300 |
Other cereals | 192829041 |
Palm oil | 252252962 |
Palm oil mill effluent | 84512094 |
Palm oil mill effluent and empty palm fruit bunches | 4299776 |
Rapeseed | 1691660930 |
Soybeans | 984254217 |
Starch slurry | 29718411 |
Sugar beet | 89131829 |
Sugar cane | 1017193 |
Used cooking oil | 295353893 |
Waste pressings from production of vegetable oils | 21550749 |
Waste vegetable or animal oils | 591274968 |
Wheat | 20707603 |
Sojų aliejaus buvo sunaudota 984254217 MJ. Tai reiškia, kad tokiam kiekiui užauginti (skaičiuojant pagal tyrimą čia) būtų praktiškai 61 000 ha. Tai yra milžiniški kiekiai žemės, kurie galėtų būti miškas ir sekvestruoti CO2 iš atmosferos.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Energetikos ministeriją palaikyti sojų priskyrimą prie didelės ILUC rizikos žaliavą, tam kad būtų išsaugoma daugiau atogrąžų miškų ir biologinės įvairovės jose.