Kad jūrinis vėjas pūstų visiems

Liepą Lietuvoje įvyko pirmojo jūrinio vėjo parko aukcionas, suteikiantis teisę vystyti tam tikrą Baltijos jūros teritorijos dalį vėjo energetikai. Aukcionas pradėjo sėkmingai – nugalėtojas (Ignitis group) pasiūlė 20 mln. eurų už galimybę vystyti vėjo energetiką toje teritorijoje. Kitos ne-kainos aukciono sąlygos dalyviams (detaliau čia):

  • ne mažiau nei 3 proc. parko statybos darbų turės atlikti mažos ir vidutinio dydžio įmonės;
  • skirti ne mažiau kaip 5 mln. eurų sumą aplinkos apsaugos Lietuvos jūrinėje teritorijoje tikslais;
  • kasmet pajūrio savivaldybių bendruomenėms skirti įmoką (1 eurą už 1 MWh pagamintos elektros energijos).

Tai yra sąlyginai progresyvus reikalavimai, dalinai atliepiantys vietos gyventojų interesus. Kaip tai pasilygina su kitais jūrinio vėjo parkais Europoje? WindEurope yra surinkę daugybę ne kainos aukcionų sąlygų (detaliau čia), keletas labiausiai tinkančių Lietuvai:

Tvarumui ir biologinei įvairovei

  • Perdirbamumo kriterijai
  • ŠESD mažinimo planas
  • poveikio biologinei įvairovei prevencija
  • tarpusavio saveika su kitais ekonominiais sektoriais (pvz., žvejyba)

Sistemos integracijai ir inovacijoms

  • Integracija su energijos kaupimu ar saulės energijos gamyba

Europos tiekimo grandinėms ir naudas vietos bendruomenėms

  • Įtraukiama vietos bendruomenė
  • Prisideda prie socialiai teisingo perėjimo apmokant pažeidžiamų regionų darbo jėgą ir įdarbinant ją
  • Sukuria naujas verslo galimybes kitiems ekonomikos sektoriams ar visuomenės subjektams

Belgijos vyriausybė yra numačiusi Princesės Elžbietos zonos jūrinio parko vystymo konkurse sąlygose prioritetą atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms; tvarumo planas apimantis medžiagas, perdirbimą, išardymą bei CO2 pėdsaką; gamtos apsauga pagal vėjo turbinų dizainą, infrastruktūros išdėstymą ir prevencijos priemones; inovacijas per naujų technologijų ir medžiagų išbandymą bei paklausos dalies valdymą per kaupimą baterijose ar lanksčius PPA.

Vokietijos jūrinio vėjo įstatymas nustato, kad ne kainos prioritetas turi būti teikiamas jūrinio vėjo jėgainių pagrindas būtų kuo tylesnis bei kuo didesnis sparnuotės perdirbimas (pagal svorį).

Prancūzijos Normandijos konkurse 15 % skiriama poveikio aplinkai suvaldymui (2 % – vėjo jėgainių skaičiui, 5 % – kiek pinigų dalyvis skirs kompensuoti neigiamam poveikiui ir išardymui, 8 % – perdirbimui/pakartotiniam sparnuočių panaudojimui) ir 10 % vietos ekonomikos vystymui (5 % – dalis statybos darbų skiriamų mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms, 3 % – dalis priežiūros ir eksploatavimo skiriama mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms, 2 % – vietos bendruomenės finansavimas).

VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Energetikos ministeriją ir VERT papildyti antrąjį ir kitus tolesnius jūrinio vėjo parko vystymo konkursus su daugiau ne kainos kriterijų, kad būtų didesnis tvarumas, integracija ir nauda vietos bendruomenėms.