Pagal Pasaulinę sveikatos organizaciją (PSO) – klimato kaita – didžiausia grėsmė žmonijos sveikatai. Klimato krizė grasina panaikinti pastarųjų penkiasdešimties metų vystymosi pažangą sveikatos ir skurdo mažinimo srityse ir dar labiau padidinti esamus sveikatos skirtumus. Klimato kaita turi įtakos socialiniams ir aplinkos veiksniams, lemiantiems sveikatą – švariam orui, saugiam geriamajam vandeniui, pakankamam kiekiui maisto ir saugiam būstui. Iškastinio kuro deginimas yra pagrindinis ore esančių kietųjų dalelių ir pažemio ozono šaltinis. O šios medžiagos – vienos iš pagrindinių mirtingumo ir ligų sukėlėjų. Moksliškai nustatytas oro taršos poveikio sąsajos su sveikatos problemomis, net ir esant mažam poveikio lygiui, ypač mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse. Nors niekas nėra apsaugotas nuo šių pavojų, klimato krizė pirmiausia ir labiausiai kenkia tiems, kurie mažiausiai prisideda prie jos priežasčių ir kurie mažiausiai gali apsisaugoti. Dėl to Extinction Rebellion Lietuva aktyvistai 2023-08-14 surengė protesto akciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Palaikydami juos dalijamės informacija apie klimato krizės ir sveikatos sąsajas.
Daugiau kaip 930 mln. žmonių – apie 12 % pasaulio gyventojų – sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti išleidžia ne mažiau kaip 10 % savo namų ūkio biudžeto. Skurdžiausi žmonės dažniausiai nėra apdrausti, todėl jau dabar dėl sveikatos problemų kasmet skursta apie 100 mln. žmonių, o klimato kaitos poveikis šią tendenciją dar labiau sustiprina. Manoma, kad 2030 – 2050 m. dėl klimato kaitos per metus papildomai mirs apie 250 000 žmonių nuo prastos mitybos, maliarijos, viduriavimo ir karščio streso. Apskaičiuota, kad iki 2030 m. tiesioginės žalos sveikatai išlaidos (t. y. neįskaitant išlaidų, patiriamų tokiuose sveikatą lemiančiuose sektoriuose kaip žemės ūkis, vanduo ir sanitarija) sieks 2-4 mlrd. dolerių per metus. Sritys, kuriose sveikatos infrastruktūra silpna – daugiausia besivystančiose šalyse – bus mažiausiai pajėgios susidoroti su šia problema, jei nebus suteikta pagalba pasirengti ir reaguoti.
Keletas statistinių faktų apie klimatą ir sveikatą:
Anksčiau dalijomės tyrimu (2020 m.), kurio rezultatai parodė, kad Lietuvoje didžiausia žala gyventojams dėl oro taršos yra padaroma Vilniaus mieste ir siekia apie 753 mln. Eur, po to rikiuojasi Kaunas (318.6 mln. Eur), Klaipėda (232.2 mln. Eur), Šiauliai (150.4 mln. Eur) ir Panevėžys (83.4 mln. Eur). Labiausiai iš Lietuvos didžiųjų miestų nukenčia Klaipėdos gyventojai, kurių kiekvienas kasmet patiria apie 1535 Eur žalą savo sveikatai dėl oro taršos. Nuo jų beveik neatsilieka Šiaulių ir Vilniaus gyventojai patiriantys atitinkamai 1486 Eur ir 1381 Eur žalą.
Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisijos (IPCC) skaičiavimais norint išvengti katastrofiško poveikio sveikatai ir milijonų su klimato kaita susijusių mirčių, pasaulis turi apriboti temperatūros kilimą iki 1,5 °C. Dėl anksčiau išmestų teršalų tam tikras pasaulinės temperatūros kilimas ir kiti klimato pokyčiai jau tapo neišvengiami. Tačiau net ir 1,5 °C visuotinis atšilimas nėra laikomas saugiu; kiekviena papildoma dešimtoji laipsnio dalis turės rimtų pasekmių žmonių gyvenimui ir sveikatai.
“Žiedinė ekonomika“ prisideda prie XR Lietuva aktyvistų ir kviečia Lietuvos valdžią bendradarbiauti ir įvairiapusiškai spręsti klimato poveikio sveikatai problemas. Tai apima atsinaujinančiosios energijos diegimą, energijos vartojimo efektyvumo didinimą, tvaraus transporto skatinimą, klimato kaitai atsparios infrastruktūros stiprinimą, visuomenės informuotumo didinimą, klimato kaitai atsparaus žemės ūkio rėmimą, stebėsenos sistemų kūrimą, sveikatos priežiūros sistemos pritaikymą, tarptautinio bendradarbiavimo skatinimą ir investicijas į klimato kaitos ir sveikatos mokslinius tyrimus bei duomenų rinkimą. Tokia politika ne tik sušvelnins klimato kaitą, bet ir apsaugos visuomenės sveikatą, todėl Lietuva taps atsparesnė klimato iššūkiams.