ES ir nacionalinės institucijos turėtų fundamentaliai permąstyti savo pastangas kovoti su klimato kaita, jeigu bus siekiama Europą paversti pirmuoju klimatu neutraliu žemynu iki 2050 m. ir įgyvendinti Paryžiaus susitarimą.
Pastaraisiais dešimtmečiais didžiausias dėmesys buvo atsinaujinančiai energetikai ir pagal ES tikslus, bent jau Lietuvoje, visos užduotys yra įvykdomos (plačiau čia). Tačiau atsinaujinanti energetika tėra pusė istorijos – Lietuvos medžiagų žiediškumas mažiau nei 4 % !!!! (Eurostat duomenys čia) ir šiuo metu iš visų Lietuvos ŠESD sukuriančių sektorių (elektros, šilumos bei transporto) sudaro apie 58 % (plačiau čia). Jeigu pradėsime taikyti žiedinės ekonomikos pricipus žaliavoms, gamybai ir maistui, galėsime sukurti atsparią bei klimatui neutralią Lietuvą.
Skaičiuojant pramonės, žemės ūkio ir atliekų sektorius, turime net apie 42 % ŠESD išmetimų bei daugybę kitos taršos. Perėjimas prie žiedinės ekonomikos, padėtų sumažinti šiuos išmetimus ir taršą. Tuo pačiu žiedinė ekonomika yra būtina įgyvendinti dalį Jungtinių Tautų tvaraus vystymosi tikslų – atsakingos gamybos bei vartojimo (12 tikslas) ir klimato kaitos (13 tikslas).
Esminės gairės, galinčios padėti Lietuvoje pereiti prie žiedinės ekonomikos:
- Verslai gali įtraukti žiedinę ekonomiką į savo klimato strategijas bei priimti atitinkamus sprendimus kaip kurti ir parduoti savo produktus ir paslaugas;
- Vyriausybė gali priimti teisės aktus, kurie pilnai apmokestintų produktų ir paslaugų neigiamą poveikį aplinkai ir klimatui (pvz. 1 tonos CO2 kaina ATL rinkoje 2021-06-30 siekė virš 56 EUR) bei paruoštų įgalinančią infrastruktūrą;
- Investuotojai gali nukreipti finansus į žiedinės ekonomikos sprendimus.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia verslus, vyriausybę bei investuotojus pagaliau reikšmingai imtis Lietuvos perėjimo prie žiedinės ekonomikos, kuris gali sumažinti Lietuvos ŠESD iki 42 % bei įvairią kitą aplinkos taršą.