Daugiau nei ketvirtadalis Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų atkeliauja iš maisto – žiedinė ekonomika tą galėtų pakeisti

Jeigu norime išvengti klimato katastrofos ir pasiekti Paryžiaus klimato susitarimą, reikia nedelsiant imtis pokyčių kaip mes gaminame maistą. Kodėl? Lietuvos maisto sistema yra atsakinga už daugiau nei ketvirtadalį visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimų – sudėjus visą žemės ūkį su dalimi transporto, pramoninės gamybos ir atliekų. Deja, nemaža dalis maisto yra iššvaistoma. Vien namų[…]

Ką daryti dėl maisto švaistymo?

Lietuvoje vis plačiau kalbama apie maisto švaistymo problemą ir būtinybę nerealizuotus maisto produktus atiduoti labdarai. Tai iš tiesų yra svarbu žinant, kad Lietuvoje 2020 m. į skurdo rizikos grupę pateko beveik 21 % gyventojų. Tačiau kartu yra svarbu galvoti, kaip organizuoti visą maisto auginimo, gamybos ir suvartojimo procesą taip, jog maistas neatsidurtų ties išmetimo riba, be to, maistas, kurio[…]

Maistas – vertybė. Kodėl jis švaistomas?

Remiantis Jungtinių Tautų skaičiavimais, Lietuvoje namų ūkiai išmeta virš 200 000 tonų maisto per metus. Tiek sveria didelis kruizinis laivas. Be šių atliekų dar yra prekybos, maitinimo, gamybos, auginimo grandyse susidarančios maisto atliekos. Ši problema yra visose vakarų pasaulio šalyse ir ją siekiama spręsti – ES strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ užsibrėžta sumažinti maisto švaistymą per pusę iki 2030 m. VšĮ „Žiedinė ekonomika“ pateikė pasiūlymus Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijoms, kokių veiksmų[…]

Kiek maisto išvaistoma Lietuvoje?

Kiekvienas kilogramas iššvaistyto maisto reiškia, kad žemė, vanduo, žmogaus darbas ir iškastinis kuras panaudotas jį auginant (pvz. traktoriui ar mineralinėms trąšoms) ir transportuojant netenka prasmės. Taip pat tas maistas galėjo būti suvartotas kieno nors kito. Kas yra daroma siekiant sumažinti maisto švaistymą Lietuvoje? Kol kas beveik nieko. Pavienės organizacijos, tokios kaip Maisto bankas, prisideda nemažai[…]