Viešieji pirkimai kasmet sudaro milijardus eurus ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Jau kuris laikas, kai kurios ES šalys sugeba įgyvendinti savo eko-inovacijų programas bei pradėti ekonomikos transformaciją pasitelkdamos viešuosius pirkimus. Ir ne bet kokius viešuosius pirkimus, o žaliuosius viešuosius pirkimus!
Viešųjų pirkimų žalinimas buvo numatytas Vyriausybės programoje ir pamažu įgauna formą. Balandžio 1-mą įsigaliojo Aplinkos ministro įsakymas, kuriame yra pateikiamas dalis reikalavimų tokiems pirkimams.
Visų pirma, atsirado žaliojo pirkimo apibrėžimas:
žaliasis pirkimas – pirkimas, kurio vykdytojas siekia įsigyti prekių, paslaugų ar darbų, darančių kuo mažesnį poveikį aplinkai viename, keliuose ar visuose prekės, paslaugos ar darbo gyvavimo ciklo etapuose.
Peržvelgiame keletą iš esminių momentų:
- Pateikiamas sąrašas I-mo tipo ekologinio ženklinimo produktams:
- EU Ecolabel
- Nordic Swan
- Aenor
- Blue Angel
- El Distintiu
- Milieukeur
- Osterreichisches Umweltzeichen
- NF Environment
- Environmentally Friendly Products
- The Hungarian Eco-label
- Polish Eco Mark – Znak EKO
2. Paslaugų tiekėjai turi būti sertifikuojami pagal:
- LST EN ISO 14001
- Europos Sąjungos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS)
3. Maisto produktai turėtų būti ekologiški su Saugoma geografinė nuoroda, ir (arba) Saugoma kilmės vietos nuoroda, ir (arba) Garantuoto tradicinio gaminio nuoroda (toliau – saugomos nuorodos). Tokio maisto antrinės arba tretinės pakuotės turi būti iš 45 % perdirbtų medžiagų.
4. Maitinimo paslaugos tiekiant tik daugkartinius indus ir visas susidariusias atliekas rūšiuojant.
Yra ir daugiau didelių pasikeitimų, bet ne visi jie pakankamai ambicingi.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” viliasi, kad daugiau įmonių pradės gaminti tvaresnius produktus ir teikti tvaresnes paslaugas norėdami ne tik dalyvauti žaliuosiuose viešuosiuose pirkimuose, bet ir tausodami aplinką.