Per pastaruosius kelerius metus pakuočių sektorius visame pasaulyje pradėjo reikšmingai keistis. Mažai įmonių nori būti asocijuojamos su didžiuliais plastiko kiekiais vandenynuose ar tuo, kad jų pakuotės yra tinkamos tik šalinimui sąvartyne ar deginimui. Su tuo nebesitaiksto ir vartotojai, reikalaujantys pokyčių.
- Vartotojams rūpi tvarumas, bet jiems reikia daugiau informacijos. Vartotojai yra pasirengę sumokėti daugiau už tvarią pakuotę. Tačiau pakuotė nėra esminis kriterijus renkantis prekę, didesnę įtaką turi prekės ženklas, produkto kokybė ir kaina. Taip pat yra labai daug klaidingos informacijos apie kompostuojamą pakuotę.
- Didėjantis reguliavimas. Tai pasireiškia net per kelis lygius, pvz. ES lygiu priimta direktyva dėl tam tikrų vienkartinio plastiko gaminių, Lietuvoje puikiu pavyzdžiu esantis perdirbamo ir neperdirbamo plastiko diferencijavimas nuo 2022 m. bei kai kurių savivaldybių vienkartinio plastiko indų ribojimas viešuose renginiuose.
- Perdirbimas vis dar nėra pasiekęs savo potencialo. Manoma, kad didžioji dalis į rinką išleidžiamų pakuočių yra neperdirbamos. Dėl to jos gali būti tik šalinamos sąvartyne arba sudeginamos. Dar yra labai didelės neišnaudotos galimybės keisti pakuotės tipą ir skatinti Lietuvos pakuočių perdirbimo pramonę.
- Didieji gamintojai ir importuotojai kol kas daug žada, bet mažai padaro. Tai galioja visiems didiesiems prekybos tinklams, kurie yra pažadėję daryti didelius pokyčius, atsisakyti perteklinės ir neperdirbamos pakuotės ar naudoti tik jau perdirbtas žaliavas savo pakuotėms. Deja, didelė dalis šių pažadų yra greenwashingas.
- Plastikas lieka. Kol kas, deja nebuvo sukurta jokių kitų tokias funkcijas atliekančių pakuotės alternatyvų, tad plastikas lieka tolesniam naudojimui. Tuo pačiu, perdirbtas plastikas (pvz. R-PET) yra brangesnis nei naujas plastikas.
Dėl COVID-19 pandemijos labai reikšmingai išaugo pakuotės atliekų kiekis rodo, kad pasikeitė gyventojų apsipirkimo įpročiai ir tuo pačiu gamintojai jos pradėjo naudoti daugiau.
Būtini pokyčiai, norint pasiekti tvaresnę ateitį:
- Labiau perdirbama pakuotė. Tai yra gaminama iš mono-polimero, kuris yra perdirbamas.
- Didesnis perdirbto plastiko naudojimas. Kuriant perdirbto plastiko paklausą, vis daugiau atliekų tvarkytojų didina investicijas į plastiko pakuotės atskyrimo ir perdirbimo technologijas. Lietuvos rinkoje jau galima įsigyti PET granules su 25 % perdirbto PET.
- Daugkartinės pakuotės! Jos skinasi kelią ir netolimoje ateityje galėtų pakeisti vienkartines pakuotes. Plačiau apie daugkartines pakuotes, kaip išeitį iš pakuočių krizės.
- Lengvesnės pakuotės. Toliau tobulinant monomerinės medžiagos pakuotes ir jas lengvinant galima pasiekti sutaupymus ne tik su medžiagos naudojimu, bet ir pačio supakuoto daikto transportavimu.
- CO2 pėdsako mažinimas. Renkantis iš monomerinių medžiagų galima visuomet pasirinkti tokią, kuri turi mažesnė CO2 pėdsaką. Pvz. HDPE lyginant su PET. Platesnis aprašymas čia.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia gamintojus ir importuotojus keisti savo pakuotes į tvaresnes, daugkartines arba geriausiai – išvis be pakuotės!