Ne vienam aplinkosaugos specialistui, susiduriančiam su maisto atliekų tvarkymo pasirinkimais, kyla klausimas – kiek šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsisikiria kompostavimo metu?
Vienas iš būtų tą atsakyti – naudoti būvio ciklo analizę (liet. BCV, angl. LCA arba life cycle analysis). BCV yra plačiai paplitęs įrankis įvertinantis produkto visą poveikį aplinkai nuo pradžios iki pabaigos. Apskaičiuojant dažniausiai visi parametrai suvedami į šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) ekvivalentą, kurį galima palyginti tarp skirtingų produktų. Tokie skaičiavimai į save įtraukia daugybę elementų pvz. prisidėjimą prie rūgštinių lietų, eutrofikacijos, žmonių sveikatos ir pan. BCV apskaičiuojamas įvairiais įrankiais, pvz. Didžiojoje Britanijoje plačiai naudojamas WRATE modelis.
Vyriausybei ir miestams siekiant sumažinti savo ŠESD pėdsaką maisto atliekų tvarkyme, dažnai teks skaičiuoti BCA, renkantis tarp alternatyvų tokių kaip aerobinis apdorojimas (kompostavimas) ir anaerobinis apdorojimas. Kaip pavyzdį naudojame JAV aplinkos apsaugos agentūros atliekų mažinimo modelį (WARM). Palyginimas bus tarp kompostavimo, anaerobinio apdorojimo ir šalinimo sąvartyne.
Pradžiai, šalinimas sąvartyne lyginant su kompostavimu:
Pagrindinis neigiamas poveikis šalinant maisto atliekas sąvartyne – metano išsiskyrimas. Didžiausia nauda kompostuojant maisto atliekas – komposto grąžinimas į dirvą. Šalinant 1 toną maisto atliekų sąvartyne (kuris surenka dalį metano ir panaudoja energijos gamybai) neigiamas poveikis aplinkai būtų apie 360 kg Co2 ekvivalento ir tai būtų 480 kg CO2 ekvivalento nei lyginant su kompostavimu. WARM modelis pateikia, kad dėl to, jog naudojamas kompostas dirvai sumažina mineralinių trąšų poreikį, tai 1 tonos maisto atliekų kompostavimas sutaupo apie 120 kg CO2 ekvivalento.
Lyginant kompostavimą ir anaerobinį apdorojimą:
Anaerobinis apdorojimas sumažina metano išsiskyrimus, nes praktiškai visą metaną surenka ir panaudoja energijos gamybai (dėl ko mažėja ir anglies dvideginio išmetimai). Tačiau anaerobinis raugas, dėl to, kad nėra stabilus, nelaikomas kaip sumažinantis mineralinių trąšų poreikio. Šlapiu būdu anaerobiškai apdorojant 1 toną maisto atliekų sutaupoma maždaug 60 kg CO2 ekvivalto. Bet tai yra 60 kg CO2 ekvivalento mažiau nei kompostuojant.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia atidžiai skaičiuoti kiek galima sumažinti ŠESD tvarkant įvairias atliekas, ypatingai lyginant kompostavimą ir anaerobinį apdorojimą.