2020 m. ūkiuose sunaudojama energija sudarė 1,03 Gt CO2 ekv. arba 2 % viso pasaulyje išmetamo ŠESD kiekio. Šį išmetamą ŠESD kiekį lemia iškastinio kuro naudojimas įvairiems tikslams, įskaitant transportą ir įrangą, drėkinimo sistemas, elektros energiją, naudojamą apšvietimui, šildymui ir vėsinimui. Maždaug pusę ūkiuose sunaudojamo energijos kiekio sudaro elektros energija (0,46 Gt CO2 ekv. per[…]
Mėšlo tvarkymas 2022 m. prie Lietuvos ŠESD prisidėjo 426 tūkst. t CO2 ekv. ir sudarė apie 3 % viso Lietuvos ŠESD kiekio. Dėl mėšlo tvarkymo 2022 m. susidarė 9,5 tūkst. t metano (8 % Lietuvos CH4 išmetimų) (265 tūkst. t CO2 ekv. per metus) ir 0,6 tūkst. t azoto oksido (6 % Lietuvos N2O išmetimų)[…]
Ekologiniu ūkininkavimu siekiama auginti maistą pasitelkiant natūralias medžiagas ir procesus, siekiant kuo mažesnio neigiamo poveikio aplinkai. Ekologinis ūkininkavimas skatina:– atsakingai naudoti energijos ir gamtos išteklius;– saugoti biologinę įvairovę;– palaikyti vietovės ekologinę pusiausvyrą;– didinti dirvožemio derlingumą;– palaikyti vandens kokybę;– užtikrinti gyvulių gerovę. Ekologinės gamybos plotai ES 2022 m. sudarė apie 10,4 % (16,9 mln. hektarų). Šie[…]
Plūgas tūkstantmečius buvo naudojamas kaip pagrindinis žemės ūkio įrankis, turėjęs lemiamą reikšmę civilizacijų plėtrai. Dirbant su plūgu galima efektyviau įdirbti dirvą, todėl žmonės galėjo pereiti nuo smulkaus natūrinio ūkininkavimo prie stambios žemės ūkio produkcijos, o tai paskatino gyvenviečių ir miestų centrų augimą. Ši tūkstantmečio ilgumo draugystė gali jau neužilgo baigtis. Tai yra todėl, kad žemės[…]
Šiuo metu Lietuvoje apie trečdalis šalies vandens telkinių neatitinka geros ekologinės būklės nustatytų reikalavimų, tarp jų ir Kuršių marių bei Baltijos jūros priekrantės vandens telkiniai. Viena iš pagrindinių tokios situacijos priežasčių – perteklinis mineralinių trąšų naudojimas žemės ūkyje. Įvertinus dabartinį netvarų mineralinių trąšų naudojimą, keletas sprendimo būdų – privaloma mineralinių trąšų apskaita, nustatant maksimalias tręšimo[…]