Miestų “klimato biudžetas” – mažesniam ŠESD išmetimui

Oslas yra vienas sparčiausiai augančių Europos miestų, o statybos yra labai svarbios jo miestovaizdžiui pertvarkyti. Dėl mieste vykdomos klimato politikos statybose šiuo metu siekiama „grynojo nulio“ (angl. net zero), t. y. išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos panaikinimo, naudojant elektrines mašinas ir kitas intervencines priemones, kuriomis siekiama sumažinti iškastinio kuro naudojimą. Palyginti su įprastinėmis dyzelinėmis,[…]

Metano išmetimai atliekų sektoriuje

Metanas (CH4) yra labai didelės šiltnamio efektą sukeliančios dujos ir yra antrasis po anglies dioksido (CO2) klimato atšilimo veiksnys. Metano molekulė sulaiko daugiau šilumos nei CO2 molekulė, tačiau metanas atmosferoje išlieka palyginti trumpai – 7-12 metų, o CO2 gali išlikti šimtus ar daugiau metų. Metanas susidaro ir iš gamtinių šaltinių, ir dėl žmogaus veiklos. Apskaičiuota,[…]

Vėjo energetikos tvarumas

Planuojama, kad Lietuvoje iki 2030 m. atsinaujinančios elektros gamybos pajėgumai sieks apie 7 GWp. Iš jų planuojama, kad maždaug 3.6 GWp sudarys antžeminės vėjo jėgainės, o 1.4 GWp jūrinės. Vėjas – pagrindinis atsinaujinančios elektros šaltinis ir turėtų reikšmingai prisidėti prie elektros tinklų dekarbonizacijos. Bet ar tokia energetika yra tvari? Dirva Preliminariai antžeminė vėjo energetika turi[…]

Daugiau nei ketvirtadalis Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų atkeliauja iš maisto – žiedinė ekonomika tą galėtų pakeisti

Jeigu norime išvengti klimato katastrofos ir pasiekti Paryžiaus klimato susitarimą, reikia nedelsiant imtis pokyčių kaip mes gaminame maistą. Kodėl? Lietuvos maisto sistema yra atsakinga už daugiau nei ketvirtadalį visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimų – sudėjus visą žemės ūkį su dalimi transporto, pramoninės gamybos ir atliekų. Deja, nemaža dalis maisto yra iššvaistoma. Vien namų[…]

Per pastaruosius 10 metų dėl ES degalų politikos iškirsti Nyderlandų dydžio atogrąžų miškai, pagrindinis kaltininkas – palmių aliejus

Europos biodyzelino poreikis siekiant panaudoti jį kaip degalus automobiliams ir sunkvežimiams tikėtina, kad prisidėjo prie Nyderlandų dydžio atogrąžų miškų iškirtimo. Viskas prasidėjo kuomet 2010 m. įsigaliojo atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva, numatanti 10 % atsinaujinančių išteklių energijos užduotis kiekvienoje ES šalyje narėje iki 2020 m. Tai sukūrė paklausą, pagrinde palmių aliejaus iš Pietryčių Azijos, kuomet maždaug[…]