Eurostat agentūra stebi kiekvienos Europos Sąjungos šalies žiediškumo lygį. Rezultatų išreiškimui panaudojama Sankey medžiagų srautų diagrama ir žiediškumo rodiklis.
Eurostato Sankey diagramoje tik perdirbimas ir užpildymas (ang. backfilling) yra laikomi kaip uždarantys žiedinės ekonomikos ciklą. 2016 m. ES perdirbimas ir užpildymas siekė apie 13 % visų medžiagų patekimo į ES ekonomiką.
Atliekos yra gaunamos po medžiagų naudojimo, taip pat įtraukiant ir medžiagas iš pastatų kuomet baigiasi jų gyvavimo laikas (griovimas ir išmetimas) sudarė 2.06 Gt 2016 metais. Dalis šių atliekų lieka ES ekonomikoje kaip perdirbimas (0.87 Gt) ir per užpildymą (0.23 Gt). Perdirbimo srautas yra 42 % viso atliekų srauto, kuomet užpildymas yra 11 %. Šalinimas sąvartyne laikomas 39 %. Apie 7 % atliekų (0.15 Gt) yra sudeginama ir, kartu su kitais išmetimais, pašalinama atmosferoje, kaip išmetimai į orą (2.53 Gt) ir išmetimai į vandenį (0.01 Gt).
Perdirbimo rodiklis yra dalis perdirbtų medžiagų iš visų apdorotų atliekų. Jis reikšmingai varijuoja priklausant nuo medžiagos kategorijos: popierius, stiklas, metalas, plastikas ir t.t. Perdirbimo rodikliai yra didžiausi metalui ir mažiausi iškastiniam kurui.
Medžiagos ES Sankey diagramoje yra skaidomos į 4 pagrindines kategorijas: biomasę, metalo rūdas, ne metalo mineralus ir iškastinius energijos nešėjus/medžiagas.
2016 m. ES žiediškumo rodiklis buvo apie 12 %. Tai yra dalis medžiagų, kurios atkeliavo iš perdirbimo ir atgavimo taip pakeisdamos pirmines žaliavas. Aukštesnis žiediškumo lygis reiškia didesnį antrinių žaliavų panaudojimą ir mažesnį pirminių žaliavų naudojimą. 2004 m. ES žiediškumas buvo tik apie 8 % ir dabartiniai 12 % tai yra reikšmingas pagerėjimas, tačiau su dabartiniu progreso lygiu ES prireiks šimtmečio pasiekti 40 %.
Tarp šalių yra milžiniški žiediškumo lygių skirtumai. 2016 m. lygiai variavo nuo 1.3 % Graikijoje, 1.5 % Rumūnijoje ir 1.7 % Airijoje iki 18.9 % Belgijoje, 19.5 % Prancūzijoje ir 29 % Nyderlanduose.
Šie skirtumai susidaro ne tik dėl skirtingų perdirbimo rodikliu, bet ir dėl struktūrinių nacionalinių ekonomikų faktorių. Pavyzdžiui, didesni medžiagų importo rodikliai (tarp jų ir iškastinio kuro) ir didesni medžiagų išgavimo kiekiai (susiję su kasyba, statyba ir t.t.) reiškia žemesnius žiediškumo rodiklius.
Lietuvos žiediškumo rodiklis 2016 m. buvo 4.5 % ir išliko gerokai žemesnis nei ES vidurkis. Šiek tiek pažangos buvo padaryta nuo 2010 m. kuomet rodiklis buvo 3.9 %, tačiau siekiant žiedinės ekonomikos reikės stengtis reikšmingai daugiau. VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia atsakingas institucijas kurti strategijas siekiant pereiti prie stipriai geresnių žiediškumo rodiklių.