Tarptautinės prekybos duomenys (pagal prekių kodus) yra vieši ir visiems prieinami Jungtinių Tautų duomenų bazėje (čia).
Naudojantis harmonizuotu prekės kodu 6309 (Dėvėti drabužiai ir kiti dėvėti dirbiniai) galima pasižiūrėti kaip pasiskirstė dėvėtų drabužių importo ir eksporto kryptys 2024 metais.
Iš viso 2024 metais buvo importuota apie 53 tūkst. tonų dėvėtų drabužių už 55 mln. dolerių ir eksportuota kiek mažiau nei 53 tūkst. tonų dėvėtų drabužių už beveik 80 mln. dolerių.
Pagrindinės importo kryptys:
| Nr. | Valstybė | Kiekis (t) | Vertė (USD mln.) | Vertė kilogramui (USD/kg) |
| 1. | Švedija | 11164 | 7,2 | 645 |
| 2. | Vokietija | 9598 | 5,9 | 618 |
| 3. | Nyderlandai | 8283 | 7,9 | 950 |
| 4. | Suomija | 7400 | 3,8 | 513 |
| 5. | Didžioji Britanija | 5468 | 9,0 | 1652 |
Pagrindinės eksporto kryptys:
| Nr. | Valstybė | Kiekis (t) | Vertė (USD mln.) | Vertė kilogramui (USD/t) |
| 1. | Pakistanas | 9046 | 4,1 | 456 |
| 2. | Togas | 6340 | 2,3 | 362 |
| 3. | Vengrija | 2465 | 2,5 | 1267 |
| 4. | Latvija | 1319 | 3,4 | 2550 |
| 5. | Italija | 712 | 0,5 | 639 |
Akivaizdu, kad Lietuva yra tapusi tarpine stotele, kurioje vykdomas tam tikras dėvėtų drabužių paruošimas pakartotiniam naudojimui, perdirbimui ir tiesiog utilizavimui (sąvartyne bei atliekų deginimo jėgainėse).
Deja, net ir priimant didžiulius dėvėtų drabužių kiekius, vietiniai dėvėti rūbai nėra tinkamai tvarkomi.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Aplinkos ministeriją kuo skubiau priimti didesnę gamintojo atsakomybę tekstilės produktams (įskaitant naudotus drabužius), kuri apimtų privalomą pakartotinį naudojimą vietos rinkoje, privalomus perdirbimo rodiklius bei ekomoduliaciją, kuria būtų galima finansuoti vartotojų tekstilės taisymą.
Publikacija finansuotas iš projekto „Aplinkosaugos koalicijos bendruomenės stiprinimas, siekiant atliepti visuomeninius pokyčius bei reaguoti į grėsmingai blogėjančią aplinkos būklę (2025 metai)” lėšų. Projektą remia LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (NVO fondas).