Nors Europos vartotojai norėtų pereiti prie žiedinės ekonomikos, jie nepasiruošę už tai mokėti. Remiantis EU SOLSTICE projektu (čia), kuris buvo atliktas keturiose Europos teritorijose – Katalonijoje, Berlyne, Prato ir Grenoblyje – kaina ir patogumas yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys susidomėjimą žiedinės ekonomikos drabužių pasiūla: kol žiedinės ekonomikos pasiūla, pavyzdžiui, dėvėti drabužiai, nuoma ir taisymas, išliks brangi arba nepatogi, greitoji mada ir toliau dominuos.
Skaičiuojama, kad pasaulinė tekstilės pramonė turi tik 0,3 % žiediškumą: iš 3,25 mlrd. tonų medžiagų, kurios yra sunaudojamos per metus, daugiau nei 99 % yra pirminės kilmės. Kiti poveikiai aplinkai yra plačiai paplitę – nuo vandens taršos, anglies dioksido išmetimo iki atliekų kalnų – o socialinė neteisybė persmelkia gamybos grandinę. Nors pastangos pertvarkyti tekstilės pramonę daugiausia buvo sutelktos į gamybą, vartotojai taip pat turi aktyvų vaidmenį: jų pasirinkimai gali paskatinti prekių ženklus rinktis labiau žiedinius sprendimus, pvz., kurti ilgesnio naudojimo drabužius. Papildomai, pakartotinis naudojimas ir taisymas gali reikšmingai prisidėti prie mažesnio neigiamo poveikio aplinkai.
Visose teritorijose, EU SOLSTICE projekte, vartotojai patvirtino, kad kaina yra lemiamas veiksnys perkant drabužius – nesvarbu, ar jie perka naujus, dėvėtus, ar nori pataisyti nusidėvėjusį, bet mėgstamą daiktą. Kartais netgi vien tik įsitikinimas, kad žiedinės alternatyvos yra per brangios, yra pakankamas, kad žmonės atsisakytų jų. Žiedinės alternatyvos, tokios kaip dėvėtų drabužių pirkimas (kai kuriais atvejais), nuoma ar taisymo paslaugos, yra tiesiog laikomos mažiau ekonomiškomis ir patogiomis nei greitosios mados žemiausios kainos, ypač kai tikrosios medžiagų, darbo jėgos ir paslaugų, pvz., taisymo, sąnaudos yra paslėptos. 20 eurų kainuojančių džinsų taisymas dažnai gali kainuoti tiek pat, kiek ir jų pakeitimas. Vienas iš esminių pastebėjimų – žiedinės alternatyvos turi būti įperkamos.
Nuomonės taip pat skiriasi: aukštesnių pajamų rajonuose žiedinė mada dažnai laikoma išskirtine ar aukštos kokybės, dažnai reklamuojama kaip kažkas, ko siekiama. Žemesnių pajamų rajonuose svarbiausia yra kaina. Žiediniai sprendimai turi patenkinti šiuos įvairius poreikius, užtikrinant, kad pasiūlymai būtų tiek aukštos kokybės, tiek prieinami. Didesnė gamintojo atsakomybė galėtų padėti užpildyti šią spragą – kol tvari mada nebus finansiškai naudinga visiems, ji liks nišine, o ne norma.
Dabartinėmis sąlygomis sąmoningumas yra nepakankamas: net ir žinodami apie žiedines galimybes, daugelis pirkėjų jų nenaudojo, nes jos nebuvo lengvai prieinamos ar netiko jų kasdieniam gyvenimui. Prieinamumas yra tik vienas iš prieigos aspektų: kiti svarbūs veiksniai yra vieta, infrastruktūros trūkumas, galimybė įgyti tam tikrų įgūdžių ir net kultūrinis prieinamumas. Berlyne, kur tokios galimybės kaip drabužių mainai ir nuomos schemos yra labiau paplitusios, sąmoningumas ir dalyvavimas buvo kur kas didesni. Katalonijoje, kur tokios paslaugos yra retos, dalyvavimas buvo daug mažesnis. Tinkama infrastruktūra skatina žiedinius pasirinkimus. Jie turi būti ne tik matomi, bet ir patogūs.
EU SOLSTICE projektas parodo, kad kultūrinės normos, ekonominė padėtis, miesto ir kaimo skirtumai ir netgi konkretūs kaimynystės rajonai formuoja pirkėjų elgesį, o skirtingose teritorijose yra ryškių skirtumų. Net tuose pačiuose miestuose gali susiformuoti skirtingos praktikos – aukštesnių pajamų namų ūkiai gali laikyti žiedinės ekonomikos iniciatyvas išskirtinėmis ir aukštos kokybės, o kitoms pagrindinis motyvas yra prieinamumas. Todėl žiedinės strategijos turi būti lokalios – pritaikytos prie kiekvienos bendruomenės kultūrinių, ekonominių ir švietimo realijų.
Pasaulinė mados pramonė toliau sparčiai plečiasi, todėl žiedinių sprendimų poreikis dar niekada nebuvo toks aktualus. Vartotojų elgsena dažnai laikoma galutine kliūtimi žiedinei madai, tačiau ji taip pat yra raktas į paklausos atvėrimą. Jei žiediniai sprendimai taps lengvai prieinama, įperkama ir pageidaujama alternatyva, žmonės juos pasirinks.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Aplinkos ministeriją kuo skubiau įvesti plataus užmojo didesnę gamintojo atsakomybę tekstilės sektoriui – su ekomoduliacija, privalomais vietos pakartotinio naudojimo ir perdirbimo tikslais, finansuojamu drabužių taisymu ir t.t. Tuomet galima tikėtis, kad bus išteklių padaryti žiedinę tekstilę prieinama ir patogia.
Publikacija finansuotas iš projekto „Aplinkosaugos koalicijos bendruomenės stiprinimas, siekiant atliepti visuomeninius pokyčius bei reaguoti į grėsmingai blogėjančią aplinkos būklę (2025 metai)” lėšų. Projektą remia LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (NVO fondas).