Europos Sąjunga juda žaliojo kurso kryptimi ir ieško daugiau priemonių paskatinti atskirą maisto ir virtuvės atliekų surinkimą. Viena tokių yra privalomas maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimas ir perdirbimas. Tai yra svarbu dėl keletos dalykų:
- Sutvarkytos maisto ir virtuvės atliekos turi ženkliai mažesnį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį nei paliktos supūti sąvartynuose ar netgi neigiamą jei iš jų gaunamos biodujos.
- Mišrios komunalinės atliekos yra geriau mechaniškai sutvarkomos ir didesnis kiekis antrinių žaliavų yra atskiriamas.
- Įvairios studijos rodo, kad pradėjus atskirą maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimą pagerėja antrinių žaliavų rūšiavimas.
- Pagamintas kompostas ir anaerobinis raugas pakeičia mineralines trąšas bei sekvestruoja CO2 iš atmosferos.
ES Žiedinės ekonomikos paketas dar 2018 m. numatė, kad ES šalyse iki 2024 m. turi būti pradėtas atskiras biologinių (maisto ir žaliųjų) surinkimas. Kai kuriose ES šalyse (pvz. Italijoje ar Vokietijoje) tas jau yra iš esmės įgyvendinta, o Lietuvoje dar ne. Taip pat skiriasi ir įgyvendinimo būdai. Skirtingai elgiasi ir atliekų vežėjai patikrinę maisto atliekų konteinerį ir radę reikšmingą kiekį priemaišų jame. Vokietijoje toks konteineris pirmą kartą bus neišvežtas ir jo savininkas gaus įspėjimą, pasikartojus – išvežtas kaip mišrios komunalinės atliekos (už didesnį mokestį). Tuo metu Italijoje pirmą kartą toks konteineris bus neišvežtas ir jo savininkas gaus įspėjimą, pasikartojus – išvežtas kaip mišrios komunalinės atliekas ir savininkui išrašyta bauda. Lietuvoje kol kas atliekų rūšiavimo kokybė nėra plačiai tikrinama.
O kaip yra su įmonėmis? Daugumoje ES šalių (tarp jų ir Lietuvoje) įmonės jau seniai privalo rūšiuoti maisto atliekas. Bet ar jos tai daro kai niekas netikrina? Taip pat net ir patikrinus, nėra numatyta jokios atsakomybės!
Atliekų tvarkymo taisyklės skelbia, kad:
60. Viešbučiai, moteliai, restoranai ir kitos viešojo maitinimo įstaigos, maisto gamybos ir prekybos įmonės turi vykdyti biologinių atliekų rūšiavimą jų susidarymo vietoje, nemaišyti su kitomis atliekomis, neužteršti jų pavojingomis medžiagomis ir užtikrinti visuomenės sveikatai ir aplinkai saugų laikinąjį šių atliekų laikymą.
61. Savivaldybės privalo užtikrinti namų ūkiuose susidarančių maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimą susidarymo vietoje ir įdiegti rūšiuojamąjį surinkimą miestuose, kuriuose yra daugiau nei 50 000 gyventojų, ir gali užtikrinti namų ūkiuose susidarančių maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimą vietoje ir įdiegti rūšiuojamąjį surinkimą kitose teritorijose, kuriose vykdyti maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimą ekonomiškai naudinga ar techniškai įmanoma. Savivaldybės privalo aprūpinti gyventojus Taisyklių 62 punkto reikalavimus atitinkančiomis talpomis, užtikrinti visuomenės sveikatai ir aplinkai saugų laikinąjį šių atliekų laikymą. Teritorijose, kur organizuotas namų ūkių maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimas, gyventojai privalo atskirai surinkti namų ūkiuose susidarančias maisto ir virtuvės atliekas ir atiduoti jas tvarkyti savivaldybės nustatyta tvarka.
Deja, Aplinkos ministerija jau antrus metus negali Seimo paskatinti priimti atsakomybę įmonėms nustatantį teisės aktą, kurios nevykdo atliekų tvarkymo:
„2471 straipsnis. Biologinių atliekų (maisto ir virtuvės atliekų) tvarkymo reikalavimų nevykdymas
1. Atliekų tvarkymo taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytų biologinių atliekų (maisto ir virtuvės atliekų) šių atliekų susidarymo vietose tvarkymo reikalavimų nevykdymas, užtraukia įspėjimą arba baudą viešojo maitinimo, mažmeninės prekybos, maisto perdirbimo įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo šešiasdešimt iki dviejų šimtų šešiasdešimt eurų.
2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų devyniasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų.
3. Atliekų tvarkymo taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytų biologinių atliekų (maisto ir virtuvės atliekų) tvarkymo reikalavimų nevykdymas įmonėse, turinčiose leidimus tvarkyti biologines atliekas, užtraukia įspėjimą arba baudą įmonių vadovams ar atsakingiems asmenims nuo devyniasdešimt iki dviejų šimtų devyniasdešimt eurų.
4. Šio straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, nuo penkių šimtų aštuoniasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų keturiasdešimt eurų.“
Situacija su savivaldybėmis, kuriose gyvena daugiau nei 50 000 gyventojų yra panaši. Tik Alytaus mieste gyventojams yra sudaryta galimybė rūšiuoti savo maisto ir virtuvės atliekas. Kitos patenkančios į reikalavimą savivaldybės (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio) šio teisės akto iki šiol nevykdo ir jokių sankcijų joms nėra.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Lietuvos respublikos seimą priimti administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus, kurie įtraukų atsakomybę už maisto ir virtuvės atliekų nerūšiavimą, taip pat aplinkos ministeriją, kad savivaldybės, kurios neužtikrina gyventojams virtuvės atliekų rūšiavimo galimybių, sulauktų sankcijų.