Metano dujos: iššūkiai ir galimybės

Viena iš pagrindinių žinučių, kurias siunčia Jungtinių Tautų ataskaita dėl klimato kaitos – remiantis fiziniais mokslais, net jeigu valstybės sumažins savo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus daugiau nei valstybės yra pasižadėjusios, “labiau tikėtina nei ne”, kad žemės vidutinė temperatūra 2050 m. bus 1.5°C didesnė nei antroje 19 amžiaus dalyje.

Kita ataskaitos dalis yra labiau stebinanti, ir gali būti tarsi naujiena. Jeigu anglies dvideginio išmetimai būtų vieninteliai, kuriuos žmonija išmeta į atmosferą, tai 1.5°C padidėjimas jau būtų įvykęs. Kiti išmetimai taip pat turi reikšmingą poveikį. Vieni iš tokių – sulfate aerozoliai (mažytės dalelės susidarančios deginant anglį ir kai kuriuos kietuosius iškastinius kurus, užkemšančios plaučius ir nužudančios milijonus žmonių kasmet), kurie atspindi saulės šviesą ir atšaldo žemę.

JT ataskaitoje vertinama, kad sieros dioksidas gali turėti apie 0.4-0.5°C šaldantį poveikį nuo vėlyvo 19 amžiaus ir tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl vidutinė žemės temperatūra pakilo tik apie 1.1°C. Tuo pačiu, šių kietųjų dalelių daroma įtaka mažėja, nes vis daugiau šalių naudoja skruberius savo anglies deginimo jėgainėse. Tolesnis iškastinio kuro mažinimas, pagrinde anglies, sieros dioksido sumažins dar labiau. Ironiška, bet tuomet stipriau pradės jaustis viso CO2, jau dabar esančio atmosferoje, poveikis klimatui.

Skaičiuojama, kad anglies dvideginio molekulės atmosferoje išsilaiko maždaug nuo 300 iki 1000 metų. Tai yra labai ilgas laikotarpis ir mes savo išmetimų poveikį jausime dar labai ilgai. Kitos šiltnamio efektą sukeliančios dujos – metanas (CH4) atmosferoje užsibūna tik maždaug du dešimtmečius. Tačiau metano molekulė prie šiltnamio efekto prisideda maždaug 84 kartais labiau nei С02 molekulė per tą patį periodą. Pagal Jungtinių Tautų ataskaitą, metanas prisidėjo prie maždaug 0.5°C vidutinio pasaulinio temperatūros padidėjimo. Sumažėjus metano kiekiui atmosferoje, galime gan greitai pajusti poveikį.

Pagrindinis metano šaltinis yra gamtoje: apie 40 % atkeliauja iš pelkių iš šlapynių. Tačiau net didesnė dalis sudaro praktiškai vien su žmogumi susijusi veikla – žemės ūkis (atrajojantys gyvuliai ir ryžių auginimas), sąvartynai (kur šalinamos neapdorotos biologiškai skaidžios atliekos) ir gamtinių dujų gamyba, transportavimas bei naudojimas.

NASA pareikia JAV metano išmetimo vertinimus ir daugiausia jų susidaro ten, kur vykdomas hidraulinis ardymas:

Satellite Data Shows U.S. Methane 'Hot Spot' Bigger than Expected | NASA

Remiantis kai kurių ekspertų skaičiavimais, sumažinus metano išmetimus 40-45 % per ateinantį dešimtmetį, pasaulinis temperatūros pakilimas sumažėtų apie 0.3°C 2040 m.

Remiantis Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Lietuvoje susidaręs metano kiekis 2019 m. buvo apie 2951,94 tūkstančiai tonų (pagal CO2 ekvivalentą) ir santykis su CO2 gan nedidelis, tik 1:5. Gamtoje Lietuvoje metano praktiškai nesusidaro. Pagrindiniai jo šaltiniai susiję su žmogaus veikla: žemės ūkis (apie 58 %), sąvartynai (apie 25 %) energetika (apie 16 %).

Apie ketvirtadalį Lietuvoje susidarančio metano būtų galima sumažinti tinkamai tvarkant mėšlą (7.9 %) ir biologiškai skaidžias atliekas (19 %). Anaerobinis mėšlo ir biologiškai skaidžių atliekų apdorojimas leistų ne tik užkirsti metano patekimui į atmosferą, bet ir galėtų pakeisti gamtines dujas. Skaičiuojant Aplinkos apsaugos duomenimis, jeigu būtų surinktas visas susidarantis metanas iš mėšlo ir biologiškai skaidžių atliekų, tai sudarytų apie 32 tūkstančius tonų. Perskaičiavus tai į Teravatvalandes gaunasi apie 0.46 TWh ir sudarytų beveik 2 % Lietuvoje sunaudojamų gamtinių dujų (2019 m. duomenys čia).

Anglies dvideginis išlieka pagrindiniu klimato krizės sukėlėju, tačiau metano dujų mažinimas gali padėti greitai ir reikšmingai sumažinti ją. VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Aplinkos ministeriją Glazge vyksiančiame COP26 susitikime iškelti metano klausimą.