Vienkartinio plastiko naudojimas yra didelė problema visame pasaulyje. Vienas iš dalinių tokios problemos sprendimo būdų – naudoti perdirbtą plastiką vietoje naujo tokiems vienkartinio plastiko gaminiams.
Taip atsidarytų uždaras ciklas, kaip pvz. su stiklu ar aliuminiu, kuomet yra poreikis ne tik kurti surinkimo infrastruktūrą šioms žaliavoms, bet ir komercinė nauda naudojant antrinę žaliavą, nes nauja yra brangesnė.
Plastiko pasaulyje, deja, dėl sudėtingos plastiko atliekų surinkimo infrastruktūros ir dėl kitų dedamųjų, perdirbtas plastikas yra dažnai brangesnis nei naujas.
Šiuo atveju, kad perdirbtas plastikas galėtų konkuruoti su nauju, reikia valdančių institucijų intervencijos. Europos Sąjunga dalinai tą padarė su vienkartinio plastiko direktyva (plačiau čia), kuomet nurodė gėrimų tiekėjai į rinka privalės užtikrinti, kad 2025 m. 25 % PET pakuotės bus iš perdirbto PET, o 2030 m. tas rodiklis privalės pasiekti 30 %.
Ir kai kurios Europos šalys tą jau pradėjo daryti:
Italijoje – nuo 2022 m. sausio bus pradėtas taikyti 450 €/tonai plastiko pakuotės mokestis, jeigu ta pakuotė neturės savo sudėtyje tam tikros sudėties perdirbto plastiko (plačiau čia) – buvo kelis kartus nukeltas, bet dabar tikimasi, kad įsigalios;
Ispanijoje – planuojamas 450 €/tonai plastiko pakuotės mokestis, sąlygos ir įvedimo laikas dar derinamas;
Didžiojoje Britanijoje – nuo 2022 m. balandžio bus taikomas 200 svarų sterlingų mokestis vienkartinei plastikinei pakuotei, kurios sudėtyje nėra 30 % perdirbto plastiko (plačiau čia).
Tokie mokesčiai skatina vienkartinės plastikinės pakuotės gamintojus ir importuotojus naudoti daugiau perdirbti plastiko siekiant sumažinti kainą galutiniam vartotojui, tačiau pakuotės kaina nėra reikšminga lyginant su pačio produkto kaina.
Didžiosios Britanijos vyriausybė tikisi, kad per metus galės surinks apie 230 milijonų svarų sterlingų. Lyginant pagal Didžiosios Britanijos ir Lietuvos gyventojų skaičių (iš čia), Lietuvoje būtų surenkama apie 10 mln. Eurų. Tai nėra didelė suma, bet ilguoju laikotarpiu gali pakeisti dalies gamintojų ir importuotojų elgseną.
Tai turėtų teigiamą poveikį ir kovai su klimato kaita:
Plastiko perdirbėjų asociacija (The Association of Plastic Recyclers) skaičiuoja, kad perdirbtas PET yra 2.5 karto mažiau žalingas klimatui nei naujas PET.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Aplinkos ministeriją svarstyti apie tokio mokesčio įvedimą Lietuvoje, kad tai padėtų kurtis geresnei vienkartinio plastiko pakuotės surinkimo infrastruktūrai ir perdirbtos antrinės žaliavos poreikiui.