Norvegijos vyriausybės paskirtas branduolinės energetikos komitetas, kurį sudaro fizikos, technologijų, ekonomikos, teisės, etikos ir socialinių mokslų ekspertai, po pusantrų metų darbo pateikė savo ataskaitą (čia) Norvegijos energetikos ministrui Terje Aaslandui.
Ataskaitoje „Atominė energetika Norvegijoje? Privalumai, trūkumai ir sąlygos“ komitetas pateikė šias dvi pagrindines rekomendacijas:
- Norvegija šiuo metu neturėtų pradėti visapusiško atominės energetikos proceso.
- Tačiau turėtų kaupti žinias, kurios ateityje palengvintų tokio sprendimo priėmimą.
Pagrindinis tokių išvadų argumentas yra ekonominis. Komiteto skaičiavimai rodo, kad branduolinė energetika, net ir pagal optimistiškiausias prognozes, reikalauja, kad elektros kaina būtų ne mažesnė kaip 1,13 Norvegijos kronos (0,10 euro) už kilovatvalandę, kad būtų padengtos išlaidos. Prognozuojama ilgalaikė elektros kaina Norvegijoje yra 0,50–0,80 Norvegijos kronos.
Komitetas atkreipia dėmesį, kad tai atitinka padėtį Švedijoje ir Suomijoje. Ten tokios didžiosios energetikos bendrovės kaip „Vattenfall“ ir „Fortum“ teigia, kad be didelės vyriausybės paramos negali statyti naujų branduolinių elektrinių.
Prieš branduolinę energetiką kalba ir tai, kad jos diegimas užima daug laiko. Net jei Norvegija šiandien nuspręstų pradėti branduolinės elektrinės statybą, komisijos vertinimu, elektros gamyba realiai prasidės ne anksčiau kaip 2040-ųjų viduryje. Pirmiausia reikia parengti teisės aktus, reguliavimo sistemą ir suburti specialistų bendruomenę.
Palankiau vertinamos alternatyvos, tokios kaip hydroelektrinių modernizavimas bei saulės elektrinės. Komitetas taip pat įspėja, kad ateities branduolinės energetikos perspektyva galėtų trukdyti šių alternatyvų plėtrai.
Didžioji dalis diskusijų Norvegijoje buvo apie mažus modulinio tipo reaktorius (SMR). Komitetas skeptiškai vertina juos kaip greitą sprendimą: dar nėra pastatyta jokių gamyklų, modeliai nėra standartizuoti, o SMR prieinamumas kainos atžvilgiu yra labai neaiškus.
Komitetas taip pat pabrėžia, kad panaudoto kuro tvarkymas yra didelis iššūkis. Panaudotas kuras skleidžia žalingą spinduliuotę tūkstančius metų, ir tarptautiniu mastu sutariama, kad jis turi būti saugomas maždaug 500 metrų gylyje stabilioje uolienoje 100 000 metų. Suomija yra vienintelė šalis pasaulyje, kuri yra įrengusi tokią saugyklą.
Galiausiai rekomenduojama rinktis Norvegijoje kaupti žinias, bet ne investuoti į atominę energetiką.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Energetikos ministeriją nešvaistyti laiko ir atsisakyti planų užsiimti studijomis dėl mažų modulinių reaktorių.