Vis labiau pripažįstama, kad žiedinė ekonomika gali reikšmingai prisidėti prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) mažinimo. Klimato tikslams pasiekti nepakanka vien energetikos pertvarkos — būtina mažinti ir medžiagų naudojimo poveikį, skatinant ilgesnį produktų tarnavimą, pakartotinį naudojimą, taisymą, perdirbimą ir efektyvesnį išteklių vartojimą. Tai pabrėžia ir Ellen MacArthur Foundation analizė (čia), teigianti, kad dalis sunkiau sumažinamų emisijų kyla iš medžiagų, produktų ir maisto sistemų, o žiedinės ekonomikos sprendimai gali padėti jas mažinti.
Ši sąsaja aiškiau atsispindi ES ir tarptautinėje politikoje: 2025 m. Clean Industrial Deal žiediškumą sieja su pramonės dekarbonizacija ir konkurencingumu, o 2020 m. ES žiedinės ekonomikos veiksmų planas numato priemones per visą produktų gyvavimo ciklą — nuo dizaino iki atliekų prevencijos. Jungtinių Tautų Aplinkos asamblėjos rezoliucija 5/11 (čia) taip pat pabrėžia, kad produktai ir medžiagos turi būti kuriami taip, kad būtų kuo ilgiau išlaikomi ekonomikoje ir mažintų atliekas bei ŠESD emisijas.
Europos topinis žiedinės ekonomikos centras 2026 m. išleido techninę ataskaitą (čia), kurioje išnagrinėta daugiau kaip 130 publikacijų, paskelbtų 2020 m.–2025 m. kovą. Ataskaita rodo, kad žiedinės ekonomikos klimato švelninimo potencialas yra didelis, tačiau skirtingų tyrimų įverčiai labai skiriasi dėl metodikų, prielaidų ir sektorių aprėpties. Vidutinis galimas ŠESD mažinimas siekia apie 33 %, bet tyrimuose svyruoja nuo 2 % iki 99 %.
Kaip žiedinė ekonomika gali mažinti ŠESD emisijas
Žiedinė ekonomika mažina pirminių žaliavų poreikį visoje produkto vertės grandinėje, todėl mažėja emisijos, susijusios su jų gavyba ir perdirbimu.
Iki naudojimo: žiedinis dizainas ir tvaresnių medžiagų pasirinkimas padeda sumažinti išteklių poreikį ir palengvina vėlesnį pakartotinį naudojimą ar perdirbimą.
Naudojimo metu: taisymas, atnaujinimas ir dalijimasis produktais prailgina jų gyvavimo laiką, todėl reikia mažiau naujų medžiagų.
Po naudojimo: perdirbimas ir medžiagų išlaikymas ekonomikoje padeda „uždaryti ciklą“ ir mažina priklausomybę nuo pirminių išteklių. Mažesnis sąvartynuose šalinamų atliekų kiekis taip pat mažina metano emisijas.
Šios priemonės gali reikšmingai sumažinti emisijas, susijusias su žaliavų gavyba ir perdirbimu, kurios sudaro apie 55 % pasaulinių ŠESD emisijų, įskaitant maisto gamybos ir iškastinio kuro emisijas.
Žiedinės ekonomikos sprendimai taip pat gali prisidėti prie tvaresnės gamybos ir išteklių tiekimo, ypač biomasės sektoriuose. Geresnis žemės valdymas ir regeneracinė žemdirbystė gali mažinti emisijas ir didinti anglies kaupimą dirvožemyje.
Žiedinės ekonomikos klimato kaitos švelninimo potencialo vertinimas
Kad tyrimų rezultatus būtų lengviau palyginti, jie suskirstyti į dvi kategorijas:
Santykinis išmetimų mažinimas – ŠESD sumažėjimas procentais konkrečiame sektoriuje ar taikant konkrečią žiedinės ekonomikos priemonę, lyginant su įprastinės veiklos scenarijumi. Pavyzdžiui, atliekų tvarkymo sektoriuje vidutinis potencialas siekia 52 %, o tyrimų įverčiai svyruoja nuo 9 % iki 88 %.
Absoliutus išmetimų mažinimas – numatomas ŠESD sumažėjimas iki 2050 m., lyginant su įprastinės veiklos scenarijumi, išreiškiamas gigatonomis CO₂ ekvivalento. Pavyzdžiui, žemės ūkyje ir maisto sistemose žiedinės ekonomikos priemonės iki 2050 m. galėtų sumažinti emisijas 7,3 Gt CO₂e. Toks vertinimas atliktas tik pasaulinio ir visos ekonomikos masto tyrimams.
Apžvelgtuose tyrimuose žiedinės ekonomikos išmetimų mažinimo potencialas labai skiriasi — nuo 2 % iki 99 %. Apibendrintai literatūra rodo apie 33 % vidutinį pasaulinį potencialą. Vis dėlto tai yra teorinis įvertis, parodantis galimą žiedinės ekonomikos svarbą, o ne tiksli prognozė.
Didžiausias santykinis klimato švelninimo potencialas nustatytas atliekų tvarkymo sektoriuje — vidutiniškai 52 %.
Toliau rikiuojasi:
| Sektorius | Vidutinis potencialas | Tyrimų intervalas |
|---|---|---|
| Statyba ir pastatai | 48 % | 15–99 % |
| Transportas ir mobilumas | 28 % | 4–57 % |
| Pramonė | 26 % | 5–61 % |
| Žemės ūkis | 24 % | 2–87 % |
Vertinant absoliutų ŠESD mažinimo potencialą, didžiausią poveikį turi žemės ūkis ir maisto sistemos — iki 7,3 Gt CO₂e 2050 m. Šiame sektoriuje ypač svarbūs mitybos pokyčiai, nors jų potencialo vertinimai labai skiriasi dėl skirtingų prielaidų apie perėjimą nuo gyvūninės prie augalinės kilmės maisto.
Antras pagal potencialą sektorius yra statyba ir pastatai — iki 6,8 Gt CO₂e 2050 m., daugiausia mažinant patalpų ploto poreikį ir keičiant taršias medžiagas mažiau taršiomis.
Nors atliekų tvarkymas turi didžiausią santykinį mažinimo potencialą, jo absoliutus poveikis mažesnis, nes pats sektorius išmeta mažiau emisijų nei žemės ūkis, statyba ar transportas.
Pagal produkto gyvavimo ciklą didžiausias santykinis potencialas yra po naudojimo etape — ypač perdirbant ir atskirai tvarkant atliekas. Reikšmingos galimybės taip pat yra iki naudojimo etape, taikant medžiagų pakeitimą ir žiedinį dizainą, bei naudojimo metu, skatinant pakartotinį naudojimą ir ilgesnį produktų tarnavimą.
Statybos sektoriuje mažesnis patalpų ploto poreikis, ilgesnis pastatų tarnavimo laikas ir medžiagų keitimas iki 2050 m. galėtų sumažinti emisijas apie 2,2 Gt CO₂e. Mitybos pokyčiai, ypač perėjimas prie beveik vegetariškos mitybos, galėtų sumažinti emisijas apie 6 Gt CO₂e per metus, o regeneracinė žemdirbystė — dar apie 2,5 Gt CO₂e iki 2050 m.
Literatūra rodo, kad vartojimo mažinimas, tvaresnė mityba, dalijimosi mobilumas ir kiti paklausos pokyčiai dažnai turi didesnį poveikį nei vien techninės priemonės, pavyzdžiui, perdirbimas. Tačiau dėl nedidelio pasaulinių tyrimų skaičiaus ir skirtingų metodikų šiuos rezultatus reikia vertinti atsargiai.
Per pastaruosius 5 metus moksliniai tyrimai patvirtino, kad žiedinė ekonomika gali reikšmingai prisidėti prie ŠESD mažinimo. Ji ypač veiksminga derinama su energijos vartojimo efektyvumu ir ekonomikos atsisakymu nuo iškastinio kuro.
Atliekų tvarkymas – greitai pasiekiamas rezultatas.
Sąvartynų mažinimas ir organinių atliekų atskyrimas gali būti pirmieji žingsniai šalims, pradedančioms žiedinės ekonomikos perėjimą. Tačiau vien atliekų tvarkymo nepakanka — būtinos ir ankstesnių etapų priemonės: geresnis produktų dizainas, pakartotinis naudojimas ir medžiagų keitimas.
Statyba ir pastatai – vienas svarbiausių sektorių.
Pastatai sunaudoja labai daug medžiagų, todėl žiedinės priemonės šiame sektoriuje turi didelį poveikį. Mažiau taršios medžiagos, modulinis dizainas, mažesnis ploto poreikis vienam gyventojui ir intensyvesnis pastatų naudojimas gali sumažinti naujos statybos poreikį ir emisijas. Biologinės kilmės statybinės medžiagos taip pat gali laikinai kaupti anglį.
Dėmesys turi būti skiriamas taršiausioms medžiagoms.
Metalai ir kitos daug CO₂ išskiriančios žaliavos daro kur kas didesnį poveikį klimatui nei kai kurios kitos medžiagos. Todėl jų perdirbimas, pakartotinis naudojimas ir pakeitimas mažiau taršiomis ar biologinės kilmės alternatyvomis gali duoti didelę naudą.
Didžiausias poveikis pasiekiamas derinant priemones.
Tyrimuose dažnai daugiau dėmesio skiriama perdirbimui ir atliekų tvarkymui, tačiau nepakankamai vertinami ankstyvieji sprendimai — ekologinis dizainas, taisymas, pakartotinis naudojimas ir vartojimo pokyčiai. Didžiausias ŠESD mažinimo potencialas pasiekiamas derinant technologines inovacijas, elgsenos pokyčius ir priemones visame produkto gyvavimo cikle.
Būtinas metodinis skaidrumas.
Tyrimų rezultatai labai priklauso nuo pasirinktų metodų, prielaidų, laikotarpių, bazinių scenarijų ir geografinės aprėpties. Todėl juos ne visada galima tiesiogiai palyginti, o tyrimai turi aiškiai parodyti, kaip gauti rezultatai ir ką jie reiškia.
Reikia geresnių vertinimo įrankių.
Nuoseklesnės metodikos ir geresni duomenys padėtų tiksliau palyginti žiedinės ekonomikos klimato naudą. Nauji Europos projektai kuria pažangesnius modelius, skirtus šiam potencialui vertinti, įskaitant ir biogeninės anglies kaupimą.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Aplinkos bei Ekonomikos ir Inovacijų ministerijas imtis veiksmų, kad būtų kuo sparčiau pereinama prie žiedinės ekonomikos.