Pelkynų atkūrimas ir klimato kaita

ES ir visos valstybės narės pasirašė ir ratifikavo Paryžiaus susitarimą ir įsipareigojo padaryti taip, kad iki 2050 m. ES taptų pirmąja neutralaus poveikio klimatui ekonomika ir visuomene. Įgyvendinant šį Paryžiaus susitarimą, didėja šalių įsipareigojimai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas. Žemės ūkis yra ūkio šaka, kuri gali prisidėti prie klimato kaitos švelninimo.

Reikia sutelkti dėmesį ne tik į tradicinių žemės ūkio produktų ar žaliavų pramonei gavybą, bet ir į žemės ūkio sektoriuje išmetamų ŠESD kiekio mažinimą, dirvožemyje esančios organinės anglies kiekio išsaugojimą ir energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių. Šių užduočių įgyvendinimui svarbu užtikrinti bei skatinti organinių (anglimi turtingų) dirvožemių ir pelkinių buveinių apsaugą bei atkūrimą.

Sausinimo nepažeistos pelkės yra natūralios ekosistemos, efektyviai sugeriančios anglies dioksidą iš atmosferos ir patikimai jį laikančios organinės anglies saugyklose – durpėse. Pelkės gali padėti ne tik sumažinti ŠESD emisijas, bet keičiantis klimatui, pelkių gebėjimo sukaupti reikalingą vandenį svarba bus vis labiau aktualesnė. Natūralios ir atkurtos pelkės yra svarbios ne tik klimato kaitos švelninimo ir vandens kokybės gerinimo kontekste, bet ir reguliuojant vandens nuotėkį (mažinant potvynių ir sausrų riziką) bei išsaugant vertingas buveines su retomis ir saugomomis rūšimis. Naudojant tiek įprastines, tiek pažangias technologijas, pelkininkystės biomasė (nendrės, švendrai, juodalksniai, kiminai) gali būti pritaikyta įvairiose srityse: biokuro, statybinių medžiagų (stogų dangos, izoliacinių plokščių) gamybai, gyvulių pašaro, medikamentų, maisto produktų ruošai.

Nors Lietuvoje pelkės ir durpynai užima 10 proc. (655 488 ha) šalies ploto, tačiau didžioji dalis (¾) šalies pelkių yra nusausinta ir daugiau nei pusė jų – naudojama žemės ūkyje.

Suomijos aplinkosaugininkai pažymi, kad nėra dviejų vienodų šlapžemių, ir nėra lengva parengti atkūrimo gaires, kurios galiotų visiems projektams. Todėl Suomija šiam tikslui įgyvendinti didelį dėmesį skiria biurokratijos mažinimui. Šiuo metu, jei planuojamas atkurti pelkynas yra vieno žemės savininko valdoje, procedūra jau yra gana paprasta. Aktyviai remti pelkių atkūrimo projektus raginamos ir įmonės.

Danijos veiksmu plane taip pat numatytas ūkininkavimo pristabdymas ir pelkynų atkūrimas, taip gerokai sumažinant išmetamo CO2 kiekį. Tam tikslui įgyvendinti Danija, 2020 – 2022 m laikotarpiui, skyrė daugiau nei 600 mln. kronų (daugiau nei 80 mln eurų). Skirtos lėšos – kompensacijoms ūkininkams ar mainais skiriamoms naujoms žemėms, pelkynų atkūrimui, studijoms.

Žemės ūkis turi būti ekologiškesnis ir palankesnis klimatui, ir pelkynų atkūrimas yra labai svarbus žingsnis šia kryptimi, sutinka įvairių šalių aplinkosaugos specialistai.

Plačiau apie Lietuvos dirvožemio apsaugą: https://www.akoalicija.lt/dirvozemis

Šaltiniai:

  1. Ar verta atkurti perkles Lietuvoje. Lietuvos gamtos fondas.
  2. Pelkininkystės galimybės Lietuvoje: žemės naudojimu pagrįstas CO2 emisijų mažinimas. Lietuvos gamtos fondas.
  3. Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos, www.consilium.europa.eu.
  4. 600 mio. kroner skal over tre år forvandle marker til natur med klimaeffekt. Miljøministeriet, Danmark.
  5. Perustaminen. https://kosteikko.fi/