Žemės ūkis ir saulės energetika: geroji patirtis iš Saksonijos

Saulės energetika gali būti laisvai derinama su žemės ūkio veiklomis teikiant dvigubą naudą ūkininkams. Remdamiesi gerosiomis praktikomis iš įvairių Europos šalių į neseniai sukurtą studiją įtraukėme konkrečius pasiūlymus kaip užtikrinti, kad saulės energetika galėtų darniai vystytis daugiametėse pievose ir ganyklose, ūkininkams neprarandant nuolatinių išmokų. Mūsų pasiūlymus galite rasti čia.  VšĮ “Žiedinė Ekonomika” žvelgė ir į[…]

Kaip geriausiai atkurti suartas pievas?

Prieš naujus metus maždaug 30 tūkstančių ūkininkų gavo pranešimus, kad jiems reikės atkurti dalį suartų daugiamečių pievų t.y. pievų, kurias gaudami tiesiogines išmokas, įsipareigojo išsaugoti ir prižiūrėti. Visa tai dėl to, kad lyginant su referenciniais 2015 metais daugiamečiais žolynais užsėtų plotų ir bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto santykis sumažėjo labiau nei leidžiama, taip sukuriant[…]

Įkvepiančios animacijos veiksmui

Greenpeace atrinko sąrašą puikių animacinių filmukų apie įvairias aplinkosaugos problemas, kurios įkvepia veikti ir keisti situaciją: Plastiko istorija (Pietų Korėja) Sugedusi globali maisto sistema (puikiai tinka Lietuvos atveju) Vaistminsteris: Dauning gatvės nelaimė (Jungtinė Karalystė) Plastiko buteliuko istorija Total‘i nelaimė Kongo baseino atogrąžų miškams Teršėjai ir grobstytojai: Afrikos problemų priežastis VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia būti aktyviais[…]

Grūdai – eksportui, tarša – Lietuvai

Mažai kas žino, kad Lietuva, nepaisant nedidelio ploto, yra nemažas žaidėjas grūdų eksporto rinkose. Deja, blogai sudėliotos išmokos, skatina netvarią žemdirbystę ir milžinišką taršą. Ar toliau leisime skurdinti Lietuvos dirvožemį, teršime nitratais vandens telkinius ir prisidėsime prie klimato kaitos? Per pastaruosius 10 metų Lietuvoje auginamų grūdų kiekis padidėjo daugiau nei dvigubai – iki 6,5 mln.[…]

Daugiau nei ketvirtadalis Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų atkeliauja iš maisto – žiedinė ekonomika tą galėtų pakeisti

Jeigu norime išvengti klimato katastrofos ir pasiekti Paryžiaus klimato susitarimą, reikia nedelsiant imtis pokyčių kaip mes gaminame maistą. Kodėl? Lietuvos maisto sistema yra atsakinga už daugiau nei ketvirtadalį visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimų – sudėjus visą žemės ūkį su dalimi transporto, pramoninės gamybos ir atliekų. Deja, nemaža dalis maisto yra iššvaistoma. Vien namų[…]