Pelkynų atkūrimas ir klimato kaita

ES ir visos valstybės narės pasirašė ir ratifikavo Paryžiaus susitarimą ir įsipareigojo padaryti taip, kad iki 2050 m. ES taptų pirmąja neutralaus poveikio klimatui ekonomika ir visuomene. Įgyvendinant šį Paryžiaus susitarimą, didėja šalių įsipareigojimai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas. Žemės ūkis yra ūkio šaka, kuri gali prisidėti prie klimato kaitos švelninimo. Reikia sutelkti[…]

Kaip spręsti Baltijos jūros taršos problemą?

Baltijos jūra, nuostabus ir unikalus gamtos darinys, deja, patenka į labiausiai užterštų jūrų penketuką (čia). Tai yra dėl eutrofikacijos, kurią dėl maistinių medžiagų pertekliaus sukelia dumblių žydėjimas. Dumbliai žydėdami sunaudoja deguonį, todėl jo ima trūkti, taip pat mažėja vandens skaidrumas ir atsiranda toksiškų bakterijų. Net apie 98 proc. Baltijos jūros paveikta šio pavojingo reiškinio. Remiantis[…]

Ekologinės žemdirbystės revoliucija

Garsi Marko Tveno citata “Pirk žemę, jos daugiau nebegamina” yra aktuali ir Lietuvoje. Remiantis valstybinio žemės fondo duomenimis, 2019 m. sausio 1 d. žemės ūkio naudmenos sudarė 3 404 778 ha, t. y. apie 52,2 proc. šalies ploto: 2 996 885 ha sudarė ariamoji žemė, 391 927 ha – pievos ir natūralios ganyklos, 15 966[…]

Ko nepasako Bayer, Corteva, BASF ir Syngenta?

Intensyvus žemės ūkis yra susijęs su didelio masto poveikiu biologinei įvairovei, ekosistemų funkcijoms, apsirūpinimu maistu ir žmonių sveikata, tad svarbu pereiti prie tvaresnes, tačiau produktyvios ūkininkavimo praktikos! Vokietijoje buvo atlikta studija (peržiūrėti galima čia), kurioje vertinamos tvarios kraštovaizdžio, dirvos ir augalininkystės praktikos didinančios biologinę įvairovę ir derlių tradicinėse kviečių auginimo sistemose. Gauti rezultatai rodo, kad[…]