Tvaraus ūkininkavimo praktikos

Žemės ūkiui tenka pagrindinis vaidmuo tenkinant pasaulinius maisto poreikius ir palaikant socialinį ir ekonominį stabilumą. Tačiau kai kurios žemės ūkio veiklos rūšys gali neigiamai paveikti aplinkosaugos problemas, pavyzdžiui, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, maistinių medžiagų nuostolius ir biologinės įvairovės mažėjimą, daryti poveikį klimato kaitai, vandens kokybei ir kiekybei bei ekosistemų funkcionavimui. Reaguodama į tai, Europos[…]

Naikinami tvaraus ūkininkavimo standartai

McKinsey & Company 2024 m. pabaigoje paviešino ūkininkų apklausas (čia). Panaši apklausa buvo vykdyta in 2022 m., tad dalis rezultatų yra palyginami. Esminiai momentai: Daugybėje kitų studijų įvardijama, kad labiausiai dėl klimato kaitos nukentės būtent žemės ūkis. Deja, žemės ūkio atstovai priešinasi bet kokioms pastangoms mažinti neigiamą poveikį klimatui. Europoje ūkininkaai yra uždariausi inovacijoms ir[…]

Teisminiai ginčai žemės ūkio srityje

Vis daugiau teisminių bylų visoje ES rodo, kad ES bendroji žemės ūkio politika nesugeba pasiekti savo aplinkosaugos tikslų, nes toliau skatina tolesnę ES žemės ūkio sistemos industrializaciją ir intensyvinimą, ko pasekoje kenkia žmonių sveikatai, nyksta gamta ir gilėja klimato krizė.ES teismų sprendimai vis aiškiau rodo, kad dėl dabartinės intensyvios žemės ūkio praktikos vyriausybės pažeidžia įstatymus.[…]

Žemės ūkio technikos dekarbonizacija

2020 m. ūkiuose sunaudojama energija sudarė 1,03 Gt CO2 ekv. arba 2 % viso pasaulyje išmetamo ŠESD kiekio. Šį išmetamą ŠESD kiekį lemia iškastinio kuro naudojimas įvairiems tikslams, įskaitant transportą ir įrangą, drėkinimo sistemas, elektros energiją, naudojamą apšvietimui, šildymui ir vėsinimui. Maždaug pusę ūkiuose sunaudojamo energijos kiekio sudaro elektros energija (0,46 Gt CO2 ekv. per[…]

Tinkamas mėšlo tvarkymas – nauda klimatui

Mėšlo tvarkymas 2022 m. prie Lietuvos ŠESD prisidėjo 426 tūkst. t CO2 ekv. ir sudarė apie 3 % viso Lietuvos ŠESD kiekio. Dėl mėšlo tvarkymo 2022 m. susidarė 9,5 tūkst. t metano (8 % Lietuvos CH4 išmetimų) (265 tūkst. t CO2 ekv. per metus) ir 0,6 tūkst. t azoto oksido (6 % Lietuvos N2O išmetimų)[…]