Atsinaujinančių išteklių elektros gamybos planavimas

ES planuoja išplėsti atsinaujinančių išteklių gamybą ir tai pakeis kaip naudojama žemė Europoje. Tuo pačiu tai gali sukurti ir konfliktą. Lietuvos sprendimų priėmėjai turi išvystyti tokį teritorijų planavimą, kad jis atsižvelgtų į biologinei įvairovei svarbias vietoves ir užtikrintų bendruomenių įsitraukimą, kad saulės ir vėjo revoliucijos nebūtų supriešintos su ekosistemų ir gyventojų poreikiais. Vėjo jėgainės ir[…]

Kaip daugiabučio gyventojai gali įdarbinti stogą saulės elektrinei?

Neužilgo artėja kvietimas, kuomet daugiabučių gyventojai galės gauti paramą statyti saulės šviesos elektrines ant daugiabučių. Siūloma, kad paramą galės gauti butų ar kitų patalpų savininkai arba Atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) bendrijos, kurie įsirengė neviršijančią 30 kW galios saulės elektrinę ant daugiabučio gyvenamojo namo stogo ar fasado. Butų ar kitų patalpų savininkai arba AEI bendrija atskiru susitarimu[…]

PVM lengvatos saulės energetikos investicijoms

Pridėtinės vertės mokestis (PVM) Lietuvoje yra tolygiai augantis vartojimo mokestis taikomas prekėms ir paslaugoms. PVM, kaip ir dauguma mokesčių, keičia paklausos ir pasiūlos kreivę. Taikant jį prekės ir paslaugos brangsta, o parduodami kiekiai mažėja. Atitinkamai kuomet PVM mažėja, parduodamų prekių kiekiai (pvz. saulės modulių) didėja. Lietuvoje yra taikomi keli skirtingi PVM tarifai: standartinis 21 proc. tarifas;[…]

Kaip finansuoti gaminačių vartotojų plėtrą?

Šiuo metu gaminančių vartotojų (įskaitant nutolusius) skaičius artėja prie 30 tūkstančių, o instaliuota galia apie 300 MW. Iki įstatymu nustatyto 2 GW suminės galios limito dar lieka labai nemažai. Priešingai, komercinių saulės šviesos energijos elektrinių galia, remiantis VERT, jau pasiekė 2 GW. Saulės energijos vystytojai yra ženkliai greitesni nei gyventojai. Gal tuo reikėtų pasinaudoti? Kai[…]

Plaukiojantys saulės moduliai

Suomija yra žinoma visoje Europoje kaip daugiausia ežerų Pasaulyje turinti šalis. Lietuva irgi gali pasigirti nemažu kiekiu ežerų – apie 6000 natūralių (ledyninės, karstinės ir upinės kilmės), kurių plotas didesnis nei 0,05 ha. Iš viso natūralūs paviršinio vandens telkiniai užima 1.4 % Lietuvos teritorijos (920 km2). Taip pat Lietuvoje yra 507 valstybinės reikšmės tvenkinių, kurie[…]