Vokietija ir Nyderlandai neseniai paskelbė naujausio jūrinio vėjo jėgainių aukciono rezultatus. Iš viso buvo paskirti 6,5 GW pajėgumų. Kas yra dar geriau, kad abiejose šalyse aukciono projekte buvo numatyta galimybė teikti neigiamus siūlymus t.y. primokėti. Dėl to Europos elektros energijos vartotojams susidaro geresnė galimybė gauti pigesnės elektros energijos.
Šiuo metu ES eksplotuojama maždaug 19 GW jūrinio vėjo jėgainių, o Vokietijoje skirti 2,5 GW ir Nyderlanduose net 4 GW leis reikšmingai didinti jūrinio vėjo pajėgumus žemyne. Abiejose šalyse aukcionuose nugalėtojais paskelti tie, kurie sutiko sumokėti didžiausias priemokas už galimybes vystyti paskirtas jūrinio vėjo teritorijas. Deja, daugumoje kitų Europos šalių naudojami skirtumo sutarties (angl. Contract for Difference, CfD) aukcionai, kuriuose projektų vykdytojai siūlo tokią pastovią pajamų sumą, kokios, jų manymu, jiems reikia, ir laimi mažiausia pasiūlyta kaina.
Kai laimimas neigiamo siūlymo aukcionas, vystytojo pajamos yra lygios elektros energijos rinkos kainai. Jeigu laimima CfD aukcione, tuomet valstybė (t.y. tos šalies elektros energijos vartotojai) atsakomybę sumokėti vystytojui, jeigu rinkos kaina bus mažesnė nei sutarta realizavimo kaina. Tokios garantijos paprastai labai brangiai kainuoja ir gaunasi, kad valstybė per aukštenes kainas elektros vartotojams subsidijuoja vystytojus.
Aukcionų rezultatai
Vokietijoje:
- “TotalEnergies” sumokės 1,958 mlrd. eurų už maždaug 1,5 GW galios N-11.2 sklypo plėtrą. Taigi už vieną MW jie mokės 1,3 mln. eurų.
- EnBW sumokės 1,065 mlrd. eurų už maždaug 1 GW galios N12,3 sklypo plėtrą. Tai yra 1,1 mln. eurų už MW.
Nyderlanduose:
- JK įsikūrusi “SSE Renewables” ir Nyderlandų valstybinis pensijų fondas APG ir ABP už 2 GW galios “IJmuiden Ver Alpha” aikštelės plėtrą sumokės 40 mln. eurų. Tai yra 20 000 eurų už MW.
- “Vattenfall” ir “Copenhagen Infrastructure Partners” sumokės 800 mln. eurų už 2 GW galios “IJmuiden Ver Beta” sklypo plėtrą. Tai yra 400 000 eurų už MW.
Vokietija ir Nyderlandai ankstesniuose jūros vėjo jėgainių aukcionuose jau taikė priemokos galimybes vystytojams (taip vyko ir pirmasis jūrinio vėjo aukcionas Lietuvoje). Anksčiau Nyderlandai taikė viršutinę pasiūlymų ribą, kuri sudarė 70 000 EUR už MW, o dabar ši riba yra didesnė. Vokietija viršutinės ribos netaiko. Ankstesnio aukciono nugalėtojai BP ir Total Energies už teisę plėtoti 7 GW pajėgumus moka 12,6 mlrd. eurų, t. y. 1,8 mln. eurų už MW. Lietuvos pirmąjame jūrinio vėjo aukcione buvo sumokėta 20 mln. eurų arba kiek mažiau nei 30 000 Eur už MW.
Kuomet vystytojai primoka, jie patys ir padengia visas rizikas kylančias dėl ateities elektros energijos kainų, to nereikia daryti valstybei ir perkelti ant elektros vartotojų.
Su kaina nesusiję kriterijai
Nyderlandų aukcione buvo plačiai naudojami su kaina nesusiję kriterijai. Alfa vietovėje jie buvo susiję su biologinės įvairovės apsauga. Beta vietovės atveju tai buvo sistemos integracija. Laimėjusieji aukciono dalyviai prisiėmė svarbius įsipareigojimus investuoti į šias atitinkamas sritis. Vattenfall ir CIP, be kita ko, įsipareigojo Roterdame pastatyti 1 GW galios elektrolizės įrenginį, kuris bus aprūpinamas elektros energija iš Beta elektrinės. O Alfa vėjo jėgainių parkas suprojektuotas kaip “gyvoji laboratorija” – daugiau kaip 75 % vėjo jėgainių parko vėjo turbinų turės dirbtinius rifus, kuriuose galės veistis midijos ir kiti jūrų gyviai.
Vokietijos aukcione buvo taikomi tik kainos kriterijai.
Kur panaudojami aukcionuose gauti pinigai?
Vokietijoje 90 proc. lėšų, gautų iš vystytojų priemokos, bus panaudota tinklo mokesčiams mažinti t.y. naudą gaus visi vartotojai! Kiti 10 proc. bus naudojami jūrų biologinei įvairovei ir tausojančiai žvejybos praktikai remti.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia LR Seimo narius nepanaikinti galimybės ateinančiuose jūrinio vėjo konkursuose, kad konkuruojantys vystytojai galėtų teikti neigiamus pasiūlymus (priemokas). Taip pat išlaikyti dinaminę kainodarą.