Prioritetas maistui ar degalams?

Rusijos vykdomas karas Ukrainoje sukėlė globalaus masto pakeitimus maisto ir energetikos sektoriuose. Ar būtų įmanoma ką nors padaryti? Europos Sąjunga galėtų reikšmingai tas netektis kompensuoti nukreipdama biodegalams skirtą žemės ūkio produkciją į maisto gamybą. Tai galėtų ne tik sumažinti maisto ir degalų kainas, bet ir užkirstų kelią pasauliam maisto tiekimo šokui.

Dėl nutrūkusio grūdų ir saulėgrąžų aliejaus eksporto iš Ukrainos, padidėjus kainoms, kitos valstybės nutarė padaryti tą patį. Karo agresorė Rusija apribojo grūdų, saulėgrąžų sėklų ir saulėgrąžų aliejaus eksportą taip prisidėdama prie augančių maisto produktų kainų. Paskutinė didelė šalis, pilanti žibalo į augančias kainas – didžiausia palmių aliejaus tiekėja pasaulyje – Indonezija, kuri uždraudė palmių aliejaus eksportą.

Remiantis Jungtinių Tautų žemės ūkio organizacijos viešinamu „maisto kainų indeksu“, maistas dabar yra brangiausias nuo pat jo įvedimu, t.y. ne trumpiau nei 60 metų. Prie didelių maisto kainų prisidėjo ne tik karas ir draudimai bet ir labai padidėjusios trąšų kainos ir dėl klimato atšilimo mažesni nei įprastai derliai.

Kainos sukontroliuoti ir padidinti grūdų ar augalinių aliejų kiekį rinkoje būtų labai sudėtinga. Deja, ne visi grūdai ir aliejai yra naudojami maistui, dalis nukeliauja kurui. Pasaulyje net apie 10 procentų grūdų yra naudojama biodegalų gamybai.

Europos Sąjungoje apie 12 mln. tonų grūdų , įskaitant kviečius ir kukurūzus, paverčiama į etanolį. Tai sudaro apie 7 procentus viso derliaus. ES taip pat pagamina didelius kiekius biodyzelino. Vien palmių aliejaus kasmet tam sunaudojama daugiau nei 3,5 mln. tonų. Panašus kiekis saulėgrąžų aliejaus kiekvienais metais yra eksportuojamas iš Ukrainos ir Rusijos. Lietuvoje gaminant rapsų metilo esterį ir bioetanolį kasmet iš Lietuvos ūkių superkama apie 0,42 mln. tonų rapsų sėklų ir grūdų. Tokio skaičiaus pilnai pakanka patenkinti Lietuvos gyventojų poreikiams.

ES šalys atsisakydamos maisto žaliavas naudoti biokuro gamybai galėtų reikšmingai sumažinti maisto produktų kainas. Remiantis nevyriausybine organizacija Birdlife International, sumažinus 50 % bioetanolio gamybą, būtų galima pilnai kompensuoti iš Ukrainos per metus eksportuojamus grūdus. Viena iš ES šalių – Čekija, tą padarė. Nuo kovo 11 nebeliko reikalavimo maišyti biologinių priedų su degalais.

Ateityje, labai tikėtina, tuo paseks ir kitos ES šalys. Be to, biodegalų gamyba gali turėti labai daug neigiamo poveikio aplinkai ir vietos gyventojams. Alyvpalmių plantacijoms, iš kurių po to gaunamas palmių aliejus bei PFAD, auginti naikinami atogrąžų miškai su visa biologine įvairove, kuri po to neatsistato. Dažnai žemės tokios plantacijoms yra atimamos iš vietos gyventojų, o patys gyventojai yra verčiami už labai menkus uždarbius tokiose plantacijose dirbti.

VšĮ „Žiedinė ekonomika“ kviečia Lietuvą pasekti Čekijos pavyzdžiu ir atsisakyti biodegalų naudojimo reikalavimų, tai padės ne tik sumažinti jų neigiamą poveikį aplinkai bet ir turės teigiamą poveikį maisto produktų kainoms.